Debatuose, kurie vietomis buvo kiek chaotiški, dominavo antikapitalistinių ir griežtai antieuropinių pažiūrų, mažiau populiarūs kandidatai, kuriems tai buvo pirmas toks svarbus pasirodymas prieš balandžio 23 dieną įvyksiantį pirmąjį prezidento rinkimų turą.
Ryškiausia žodinė dvikova tarp rinkimų kampanijos favoritų įvyko pirmosios debatų dalies pabaigoje, kai 39 metų centristas E.Macronas užsipuolė tai, kas laikoma M.Le Pen silpnąja vieta – jos planus atsisakyti euro ir vėl įvesti franką.
„Tai, ką siūlote, ponia M.Le Pen, yra Prancūzijos žmonių perkamosios galios mažinimas, nes euro atsisakymas taupantiesiems, dirbantiesiems reikš perkamosios galios sumažėjimą“, – pažymėjo E.Macronas.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, jog tik trečdalis Prancūzijos rinkėjų pageidauja, kad šalis susigrąžintų franką. Daugelis jų nerimauja dėl devalvacijos, galinčios smogti jų santaupoms ir paskatinti infliaciją.
Lyderių žodinė dvikova ir kovingesnis E.Macrono pasirodymas leidžia spėti, koks bus kampanijos tonas ir forma paskutinėmis savaitėmis iki pirmojo rinkimų turo, centristų kandidatui ir ultradešiniųjų lyderei akivaizdžiai išsiveržus į priekį.
E.Macronas kaltino M.Le Pen, kad ši nori pradėti „ekonominį karą“ su Prancūzijos kaimynėmis, ir pasmerkė jos nacionalistinį kursą. Pasak centristo, toks kursas praeityje suskaldė žemyną ir nusėjo kapais jo gimtojo Amjeno miesto Prancūzijos šiaurėje apylinkes.
Debatai, vykę likus vos 19-ai dienų iki pirmojo balsavimo turo permainingoje rinkimų kovoje, gali paveikti kampanijos pagreitį, maždaug trečdaliui rinkėjų dar neapsisprendus, už ką jie atiduos savo balsą.
Viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad M.Le Pen ir E.Macronas žengia koja kojon – prieš pirmąjį balsavimo turą, vyksiantį balandžio 23 dieną, juos palaiko po maždaug 25 proc. rinkėjų. Antrajame rinkimų ture gegužės 7 dieną įtikinama pergalė prognozuojama E.Macronui.
„Nevaržoma globalizacija“
Aršus E.Macrono puolamas nesutrikdė M.Le Pen, kalbėjusios apie gamyklų uždarymą ir islamistų bei imigrantų, naikinančių Prancūzijos nacionalinį identitetą, pavojų.
„Mano nuomone, šiuose rinkimuose ant kortos pastatyta mūsų civilizacija“, – sakė ultradešiniųjų lyderė debatų pradžioje ir pažadėjo, jog tapusi prezidente atkurtų tvarką ir kovotų su „nevaržoma globalizacija“.
Paklausta apie jos Nacionalinį frontą (FN) užgriuvusias problemas, įskaitant kaltinimus dėl neteisėto kampanijos finansavimo ir netinkamo Europos Parlamento skiriamų lėšų panaudojimo, M.Le Pen sakė esanti „politiškai persekiojama“.
Socialistų kandidatas Benoit Hamonas pasišaipė iš tokių M.Le Pen argumentų.
„Juokinga stebėti, kaip jūs vaidinate auką, tuo pat metu švaistydama laiką migrantų puolimui“, – sakė jis.
B.Hamonas antrąkart buvo užgožtas kraštutinių kairiųjų kandidato, savo pozicijas sparčiai stiprinančio Jeano-Luco Melenchono, surengusio dar vieną sėkmingą pasirodymą, parodė žiūrovų apklausa, kuris rezultatus po debatų paskelbė televizija BFM.
Sėkmingo pasirodymo šiuose debatuose žūtbūt reikėjo konservatorių stovyklos kandidatui Francois Fillonui, kurio kampanijos vos nesužlugdė baudžiamieji kaltinimai, pareikšti jam dėl vadinamojo fiktyvių darbų skandalo.
F.Fillonas kaltinamas sumokėjęs savo žmonai šimtus tūkstančių eurų už, kaip įtariama, fiktyvų darbą jo padėjėja parlamente.
F.Fillonas savo pasirodymą debatuose baigė pareiškęs, kad jei rinkėjai nenori „chaoso, kurį siūlo M.Le Pen, ar tęstinumo, kuriam atstovauja E.Macronas“, jie turėtų balsuoti už jį.
Priešingai nei pirmuosiuose debatuose, antradienio diskusijoje dalyvavo visi kandidatai į prezidento postą. Tai buvo pirmieji tokie debatai šalies istorijoje.
Tarp debatų dalyvių buvo ir automobilių pramonėje dirbantis iškalbus Philippe'as Poutou, sulaukęs didžiulio dėmesio socialiniuose tinkluose dėl neįprastai aštrių pasisakymų apie M.Le Pen ir F.Fillono teisines problemas.
„Kalbant apie F.Filloną, kuo ilgiau žiūri, tuo daugiau korupcijos ir sukčiavimo pamatai“, – sakė jis.
Komunistė Nathalie Arthaud žadėjo ginti Prancūzijos dirbančiuosius, kad jų „neužsmaugtų kapitalistinė sistema“. Tuo tarpu antieuropinių pažiūrų nacionalistams, tokiems, kaip Francois Asselineau, Nicolas Dupont'as-Aignanas ir Jacques'as Cheminade'as, nebuvo suteikta daug eterio laiko pasisakyti.
„Kas pirmas pasieks dugną“
Tai buvo pirmasis kartas, kai visi kandidatai dalyvavo debatuose prieš pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą. Daugelis apžvalgininkų rimtai abejojo, ar toks formatas informavimo požiūriu bus naudingas rinkėjams.
Prieš debatus žurnalistas Michelis Noblecourt'as savo straipsnyje dienraštyje „Le Monde“ pažymėjo, kad prezidentas Francois Hollande'as, gruodį nusprendęs nesiekti perrinkimo naujai kadencijai, įspėjo, kad „pavojingos naujovės“ Prancūzijos politikoje gali išprovokuoti „lenktynes, kas pirmiau pasieks dugną“.
Kuo baigsis ši permaininga rinkimų kova, kuri atidžiai stebima visos tarptautinės bendrijos, vis dar sunku prognozuoti.
Prancūzijoje jaučiamas didžiulis visuomenės nepasitenkinimas ir priešiškumas tradicinių politinių jėgų atžvilgiu, o viešosios nuomonės apklausos rodo, kad maždaug trečdalis rinkėjų planuoja nebalsuoti.
