Prašymo pareigūnų prieš pusmetį atlaisvintas patalpas užleisti besigydantiems nuo kvaišalų priklausomybės sulaukusią Panevėžio savivaldybę tokie ministerijos planai ne juokais išgąsdino. Miesto valdžia neabejoja, kad Priklausomybės ligų centro įkurtuvės tankiai apgyvendintame miegamajame mikrorajone ir dar mokyklos bei vaikų darželių pašonėje sukeltų gerokai didesnį ažiotažą nei Greitosios medicinos pagalbos stoties perkėlimas į Sietyno g. ar žlugę planai pastatyti socialinį daugiabutį Parko g. gyvenamųjų namų apsupty.
Bando užbėgti už akių
Sveikatos apsaugos ministerija Panevėžio savivaldybei pateikė sąrašą mieste nusižiūrėtų patalpų, galinčių tikti Priklausomybės ligų centro veiklai. Iš išvardytųjų pastatų tik vienas, buvusio policijos komisariato Molainių g., yra Savivaldybės žinioje, kiti priklauso privatiems asmenimis.
Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna neslepia nesąs linkęs pritarti ministerijos prašymui gydymo įstaigai suteikti patalpas Molainių g. Direktorius neabejoja, kad jos perkėlimas į miegamąjį mikrorajoną sukeltų didžiulį ažiotažą. „Pastatas yra tankiai apgyvendintame kvartale, šalia veikia kelios švietimo įstaigos.
Tikėtina, kad gali kilti didelis gyventojų nepasitenkinimas Priklausomybės ligų centru kaimynystėje“, – įžvelgia T. Jukna. Vis dėlto tokia Savivaldybės pozicija SAM sprendimui gali neturėti įtakos. Nors kol kas pastatas tebėra miesto žinioje, tačiau Savivaldybė jau seniai jį pažadėjusi atiduoti valstybės nekilnojamąjį turtą valdančiam Valstybės turto bankui. Mainais už tai Panevėžiui pažadėta atiduoti Vidaus reikalų ministerijos žinioje buvusį pastatą Sietyno g., į kurį Savivaldybė numačiusi perkelti Greitosios medicinos pagalbos stotį. Turto bankui perėmus buvusio policijos komisariato Molainių g. pastatą, ką su juo daryti, spręstų nebe Savivaldybė, o Vyriausybė.
Patirties jau turi
Nors Priklausomybės ligų centras priklauso SAM, o pastatas netrukus pereis Turto bankui, T. Jukna mano, jog aiškintis gyventojams dėl specifinės gydymo įstaigos įkurtuvių miegamajame mikrorajone tektų būtent miesto vadovams.
„Gyventojai šito ramiai tikrai nepaliktų, o kilusį nepasitenkinimą greičiausiai tektų sugerti Savivaldybei, atsakingai už miesto vystymąsi“, – įsitikinęs direktorius. Greta Priklausomybės ligų centrui galinčio atitekti buvusio policijos pastato veikia trys švietimo įstaigos – „Ąžuolo“ progimnazija, lopšeliai-darželiai „Vyturėlis“ ir „Diemedis“.
Maždaug prieš penketą metų šio mikrorajono bendruomenė bei švietimo įstaigos buvo surinkusios tūkstančius parašų, protestuojančių prieš tuomečius Savivaldybės svarstymus policijos komisariato vietoje įkurdinti nakvynės namus. „Diemedžio“ lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotoja Vida Navašinskienė pripažįsta, jog ir į galimą Priklausomybės ligų centro kaimynystę žiūrinti atsargiai.
„Nesu medicinos srities specialistė, neišmanau priklausomybės ligų gydymo metodų, bet tokių sprendimų negalima priimti neatsiklausus bendruomenės. Mes turime žinoti, ar vaikams bus matoma, kas vyksta gydymo įstaigos teritorijoje, koks bus jos darbo grafikas“, – nerimauja V. Navašinskienė.
Kaimynais nepatenkinti
Panevėžio savivaldybei vien per pastaruosius metus teko net tris kartus atremti gyventojų nepasitenkinimą dėl jiems nepatrauklių pasirodžiusių kaimynų. Panevėžiečiai įnirtingai protestavo prieš valdžios planus buvusios „Verdenės“ mokyklos vietoje statyti socialinį daugiabutį, jo nenorėjo įsileisti ir į Aldonos g. likusį tuščią buvusį mokinių bendrabutį, o prieš keletą savaičių Savivaldybės vadovams protesto raštą surašė centrinės miesto dalies gyventojai, reikalaudami atsisakyti planų Greitosios medicinos pagalbos stotį perkelti į Sietyno g. Bandydama išvengti dar vienos protesto bangos, Savivaldybė ministerijai siūlo Priklausomybės ligų centrą perkelti į tuščią buvusio Saugumo departamento pastatą Smėlynės g. Jis priklauso Valstybės turto bankui ir šiuo metu yra parduodamas.
„Pastatas nėra apleistas, susisiekimas su miestu geras. Persikėlimo išlaidos nebūtų didelės“, – išeitį mato T. Jukna.
Baimė nepagrįsta
Panevėžio priklausomybės ligų centras šiuo metu įsikūręs vienoje vaizdingiausių Aukštaitijos sostinės vietų – ant marių kranto, kadaise „Ekrano“ gamyklai priklausiusio profilaktoriumo patalpose. 2016-aisiais čia stacionare gydėsi 761 pacientas, ambulatoriškai – 2268. Per pastaruosius metus ambulatoriškai besigydančių pacientų srautas išaugo daugiau nei du kartus. Dar 2015-aisiais tokių buvo vos 990. Centro direktorės Neringos Šinkūnienės teigimu, dauguma šios gydymo įstaigos pacientų kreipėsi tikėdamiesi išsivaduoti iš priklausomybės nuo alkoholio. Ligonių amžiaus vidurkis nesiekia nė 40-ies.
N. Šinkūnienė sutinka, kad visuomenės požiūris į priklausomybės centrų pacientus tebėra gana atsargus. Tačiau ji nemato priežasčių, dėl ko panevėžiečiai turėtų prieštarauti tokiai kaimynystei. Anot direktorės, augantis besigydančiųjų srautas rodo, jog visuomenė sąmonėja.
„Žmonės supranta, kad alkoholizmas, priklausomybė nuo kvaišalų yra ligos ir jas reikia gydyti“, – tvirtina N. Šinkūnienė. Gydytoja sutinka, kad visuomenės požiūris į priklausomybės centrų pacientus tebėra gana atsargus. Tačiau ji nemato priežasčių, dėl ko panevėžiečiai turėtų prieštarauti tokiai kaimynystei.
„Visi – mamos, žmonos verkia, kad gydymo nuo priklausomybių paslauga labai reikalinga. Bet kai tokiems ligoniams reikia įstaigą kurti, pradedama bijoti jos kaimynystės. Ne toje vietoje bijoma. Mes nieko per jėgą negydome. 80 proc. mūsų pacientų – dirbantys žmonės, kurie gydosi, nes nori išlaikyti šeimą, darbą, poziciją visuomenėje“, – „Sekundei“ teigė N. Šinkūnienė. Pasak įstaigos vadovės, pavojingi gali būti priklausomi nuo kvaišalų ir nesigydantys, tačiau Priklausomybės ligų centro pacientai čia ateina savo noru ir yra motyvuoti sugrįžti į blaivų, normalų gyvenimą. „Negydomi tie žmonės gali būti pavojingi, bet jei iki mūsų ateina, jie jau yra suinteresuoti iš to liūno kapstytis. Juos kaip tik reikia dar labiau motyvuoti. Su nesigydančiais girtuokliais susiduriama kiekvieną dieną ir nieko, bet atėjęs gydytis toks žmogus kažkodėl visuomenę gąsdina“, – stebisi N. Šinkūnienė.
Kaimas gąsdintų
Dabartinėms Priklausomybės ligų centro patalpoms reikalingas kapitalinis remontas.
Direktorė parengė paraišką gauti 800 tūkst. Eur Europos Sąjungos paramai, tačiau įvertinti atvykusi komisija pareiškė, kad finansavimas negali būti skiriamas, nes Priklausomybės ligų centrui priklauso tik penktadalis didžiulio pastato ant marių kranto. Likusi dalis patalpų yra Savivaldybės žinioje ir planuojamos parduoti aukcione.
„Kaip tik dabar ES skiria didžiulius pinigus priklausomybės ligų centrų infrastruktūrai sutvarkyti. Laikas spaudžia, nes ES paramai panaudoti laiko liko iki 2020 m. Mūsų patalpų už paramą rekonstruoti negalima, kol yra du pastato šeimininkai, o ilgiau tokiame gyventi nebegalime – tik laukiame, kada sprogs vamzdžiai, išvedžioti per nešildomas Savivaldybės patalpas“, – teigė N. Šinkūnienė.
Dabartinėms Priklausomybės ligų centro patalpoms reikalingas kapitalinis remontas. Ieškodama naujų patalpų gydymo įstaigai, direktorė kreipėsi ne tik į miesto, bet ir rajono Savivaldybę. Pastaroji centrui pasiūlė kraustytis į buvusios mokyklos Katinuose pastatą. N. Šinkūnienė jų atsisakė dėl ligoniams nepatogaus susisiekimo. Ji neabejoja, kad įstaigą iškėlus į kaimą už 20-ies kilometrų nuo Panevėžio, gerokai sumažėtų pasiryžusiųjų gydytis srautas. „Atvažiavus žmogui iš Biržų, Pasvalio, Kupiškio dar ieškoti centro kažkur Panevėžio rajone būtų per sunkus darbas“, – mano gydytoja.
