„Premjeras galbūt per mažai informacijos turėjo, nes nežinojo, kad čia ne partijų susitarimas, bet nacionalinis susitarimas, į kurį siekiama įtraukti plačiąją visuomenę“, - sakė R. Karbauskis.
„Jeigu jis taip sako, matyt, taip yra", - juokavo premjeras S. Skvernelis.
„Aš manau, kad mes turime įvertinti prieš tai buvusį susitarimą. Jis yra pasirašytas. Ir kaip situacija pasikeitė?" - klausė premjeras.
S. Skvernelis teigia, kad joks politinis susitarimas situacijos nepakeis, nes keičia tik darbai. Jis pateikė pavyzdį: politinės partijos Lietuvoje ne kartą tarėsi dėl gynybos finansavimo didinimo iki 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, bet realiai situacija ėmė keistis tik tada, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
„Kai atėjo metas daryti konkrečius darbus, nereikėjo jokio susitarimo", - teigia premjeras.
S. Skvernelis mano, kad pirmą pliusą jis jau gali užsidėti
Seimas antradienį surengė diskusiją dėl migracijos ir demografinės politikos. Joje pasisakė ir premjeras.
„Kalbėti apie visišką emigracijos sustabdymą, turbūt, negalime, ir tai ne kartą paminėta Tarptautinės migracijos organizacijos. Tai įmanoma tik autoritarinėse valstybėse. Būtų labai paprasta priimti įstatymą ir tiesiog fiziškai neleisti niekam išvažiuoti. Bet, suprantame, tai yra praeitis ir to, tikiuosi, niekada mūsų valstybėje nebus galima padaryti", - diskusijoje teigė premjeras.
Politiko teigimu, Lietuvoje turime emigracijos srautus sumažinti iki normalių ir sveikų skaičių.
„Negalima kalbėti, kad trumpalaikė emigracija, paremta patirties įgijimo, studijų, savirealizacijos tikslais, yra nenaudinga. To reikia, tačiau privalome drastiškai mažinti išvykstančiųjų skaičių ir sukurti tinkamas sąlygas grįžimui. Ši Vyriausybė turi neįprastą, kiek kitokią viziją: emigracijos nesustabdysime nei darbo grupėmis, nei naujais departamentais ar ministerijomis. Išvykstančiųjų nesustabdys, o sugrįžti mūsų žmonių nepaskatins ir atskiros strategijos bei veiksmų planai. Emigracijos problemos negalime iš valstybės gyvenimo išpjauti kaip atskiro torto gabaliuko ir vien tik su juo dorotis. Tai horizontalus iššūkis, persidengiantis per visas valstybės valdymo sritis", - sako S. Skvernelis.
Pasak premjero, emigraciją skatina pirmiausia ekonominiai motyvai, bet prie to prisideda didelė socialinė atskirtis, socialinio saugumo stygius, kylantis iš vakarietiškos darbo kultūros stokos, teisingumo stygius, šeimai nepalanki aplinka.
S. Skvernelis kėlė klausimą, kas gali padėti šioje situacijoje? Atsakydamas į paties iškeltą klausimą, jis minėjo daugumą savo planuotų reformų: nuo gimstamumo skatinimo, iki švietimo reformos.
Beje, premjeras mano, kad jau padarė vieną pirmųjų žingsnių, nes esą sugebėjo pasiekti susitarimą tarp darbuotojų ir darbdavių dėl naujojo Darbo kodekso.
Tačiau premjeras akcentuota tik tai, kas naudinga: Trišalė taryba iš tiesų pasiekė sutarimą kai kuriais Darbo kodekso klausimais, bet daug atvejų fiksuota atskiroji darbdavių ir darbuotojų nuomonė. Dėl ko susitarta ir dėl ko nesusitarta, galite žiūrėti čia.
„Sekant šiuo susitarimu nebereikės nei darbdaviams, nei dirbantiesiems gyventi dvigubų standartų sistemoje, kuri tik skatina neteisingumo, nusivylimo nefunkcionuojančia valstybės apsauga jausmą. Seimui belieka tik gerbti Trišalės tarybos nelengvai pasiektą susitarimą ir priimti projektą tokį, dėl kurio pavyko susitarti", - aiškina S. Skvernelis.
Premjeras pabrėžė, kad stabdant emigraciją ir besistengiant sulaikyti žmones Lietuvoje ypač svarbi yra švietimo sistema ir jos reforma. S. Skvernelis žadėjo kryptingai siūlyti grįžti trūkstamas kompetencijas turintiems išvykusiems mūsų piliečiams.
Nesutarimas: kas grieš pirmuoju smuiku?
Nepaisant gražių tikslų, emigracijos stabdymas, kaip ir kiti klausimai, pateks į Vyriausybės ir Seimo įtakos kovą. Tai buvo galima įžvelgti ir diskusijos Seime metu: Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Guoda Burokienė kalbėdama frakcijos vardu pareiškė, kad būtent Seimas turi imti viską į rankas.
„Visus su emigracija susijusius dalykus turi koordinuoti ne vykdomosios politikos lygmuo, bet valstybės politikos lygmuo - Seimas, kaip tautos atstovybė", - aiškino G. Burokienė.
Seimo narė, be kita ko, pabrėžė, kad neadekvatu kalbėti apie emigracijos stabdymą tik darbo užmokesčio didinimo aspektu. Jos nuomone, taip žmonės sumenkinami iki darbo jėgos ir jos kainos sampratos.
G. Burokienės nuomone, emigracijai įtaką turi neteisingumo jausmas, stipriojo teisės įtvirtinimas, korupcija, cinizmas, valdžios ir biurokratų savanaudiškumas, jų arograncija, empatijos stoka ir atitrūkimas nuo visuomenės.
