„Prieš 4-5 metus buvo metas, kai per metus keli vaikučiai iš mūsų kaimelio išvažiuodavo į Airiją arba Angliją. Dabar tempas sulėtėjęs“, – apie tai, kas daugiausia lemia mokyklos nykimą, DELFI kalbėjo Z. Sadauskas. Tuo metu grįžusių ekonominių migrantų pašnekovas nematė.
Prieš 11 metų ir visoje savivaldybėje situacija buvo kitokia: kaimo pagrindinių mokyklų buvo 12. Šiandien tokių liko 4.
Šiandien Šunskų mokykloje – 43 mokinai ir 18 mokytojų. Daugelis pedagogų mokykloje dirba nepilnu etatu. Pilnas krūvis susidaro tik dviem pradinių klasių mokytojoms, priešmokyklinio ugdymo pedagogei ir direktoriui. Istorikas, biologas, fizikas dirba vieną dieną per savaitę, matematikos, anglų kalbos mokytojas – tris dienas ir panašiai. 8 klasėje tėra dvi chemijos pamokos, tad prisiprašyti pedagogą atvažiuoti dėl dviejų pamokų yra sunku.
Visos klasės mokykloje jungtinės – pedagogai moko po dvi klases. Pirmi metai, kai mokykloje nebėra dešimtokų. Prieš daugelį metų Šunskuose buvusi vakarinė mokykla, kurioje teiktas vidurinis išsilavinimas.
„Truputį dotuoja savivaldybė. Kol yra politinės valios, tol mokykla egzistuoja, kai kuriose savivaldybėse tokio tipo mokyklos seniai panaikintos“, – kaip išgyvena su mažu moksleivių skaičiumi, aiškino Z. Sadauskas.
Darbo vietos kaimo gyventojams
Galima sakyti, kad mokykla miestelyje vykdo socialinę funkciją – suteikia darbo vietas, kad ir menkai apmokamas, vietiniams. Šunskų mokykloje dirba apie 10 aptarnaujančio personalo žmonių: valytojos, kiemsargis, 3 kūrikai.
„Paradoksas. Mes kūrenimo sezono metu samdome tris kūrikus, perkame anglis, šildymo sistema nėra pati naujausia, bet apšildyti mokyklą kainuoja žymiai pigiau nei tas mokyklas, kurios prijungtos prie centrinio šildymo. Mums užtenka 40 tonų anglių“, – džiaugiasi mokyklos vadovas.
Beveik pusė mokyklos mokinių gauna nemokamą maitinimą. Praktiškai jis priklausytų ir daugiau vaikų, tačiau koją pakiša didesnio žemės kiekio turėjimas.
„Didelė problema nedarbas. Šunskų miestelyje šiuo matu praktiškai nėra veikiančios nė vienos stambesnės įmonės, o kada nėra darbų, prasideda kitos su tuo susijusios socialinės problemos“, – sako Z. Sadauskas.
Visoje seniūnijoje – du šešiamečiai
Iki kitų metų rudens Marijampolės savivaldybė planuoja mokyklą reorganizuoti „prijungiant kaip pagrindinio ugdymo skyrių prie Marijampolės savivaldybės Mokolų mokyklos“. „Dar nėra kategoriškai nuspręsta, ar mokyklą uždarys, ar paliks skyriumi, viskas priklausys nuo mokinių skaičiaus, deja, po truputį mokinių skaičius mažėja“, – kalbėjo Z. Sadauskas.
Dalis mokinių iš karto vyksta mokytis į gimnazines klases mieste ir į vietos mokyklą neina. Mat iki Marijampolės – tik apie 10 kilometrų.
„Pagrindinės priežastys migracija – kaime nelabai liko jaunų šeimų. Štai 2011 m. gimimo vaikų, dabartinių šešiamečių, visoje seniūnijoje viso labo tėra du. Mokyklų mažėjimas – mūsų visuomenės atspindys, gal išvažiavusių ir nėra labai daug, tačiau svarbiausia, kad į užsienį išvažiavo jauni žmonės – tie, kurie augina vaikus“, – sakė mokyklos direktorius.
Jo teigimu, mokykla labiausiai reikalinga mažiesiems kaimo gyventojams. Taip pat čia dirbantiems žmonėms.
„Aš manau, mokyklos uždarymas miesteliui būtų didelis praradimas. Dalis miestelio renginių vyksta mokykloje, miestelio vaikučių tėvai – mūsų bendruomenės nariai, mokykla glaudžiai bendradarbiauja su miesteliu, mes žiemos vakarais salę atidarome miestelio bendruomenei, žmonės dukart per savaitę turi galimybę ateiti pasportuoti. Visas kultūrinis gyvenimas glaudžiai susijęs su mokykla“, – sakė mokyklos vadovas.
Daugėja specialių poreikių turinčių vaikų
Direktorius tvirtina, kad jungtinės klasės įtakos mokymosi rezultatams neturi – esą tų, kurie mokėsi jungtinėje klasėje, mokymosi rezultatai nesuprastėja ir nuėjus į gimnaziją.
Praėjusiais metais mokykla savanoriškai dalyvavo mokinių pasiekimų patikrinime sprendžiant standartizuotus testus. Rezultatų vidurkis truputį lenkė Lietuvos mokyklų rezultatus.
Z. Sadauskas džiaugiasi auklėtinių pasiekimai: šįmet mokinys Marijampolės savivaldybės epistolinio rašinio konkurse užėmę 1 vietą. Praėjusiais metais mergaičių kalnų kroso dviračių komanda Lietuvoje užėmė 3 vietą.
Ar iš tikro daugėja sunkaus elgesio, mokymosi sunkumus patiriančių vaikų?
„Pastebime, kad vaikas negali ilgiau išbūti vienoje vietoje, jam būdinga nuotaikų kaita, negali pakelti nesėkmės – jei kažkurio uždavinio nesuprato – viskas, nesąmonė, užsiblokuoja ir paskui ugdymo procesą sunku atstatyti į normalias vėžes. Taip, tokių vaikučių daugėja“, – neslepia pašnekovas.
