„Mes norime, kad į šią bylą dėmesį atkreiptų jūsų prezidentė – norime, kad viskas būtų pagal įstatymą, nes jau dabar įtariamojo žudiko artimieji kalba, jog nupirko ir teismą, ir prokurorą“, – pirmadienį pareiškė iš Baltarusijos į Lietuvą atvykęs nužudytojo giminaitis Ivanas Beliavskis.
Vyras net nebando slėpti – jeigu dėl tyčinio nužudymo teisiamas 56 metų Baltarusijos pilietis Ilja Beliajevas bus išteisintas ar paleistas į laisvę, romai surengs savo teismą.
„Tuo viskas nesibaigs – tada mes įvykdysime savo teisingumą, bus pralietas kraujas, ir tai tęsis begalybę, tai persiduos karta iš kartos“, – kalbėjo I. Beliavskis.
O per vestuves tėvo netekusi Stasė Lukaševič prašo visuomenės supratimo – to moteriai reikia ypatingai dabar, kai Lietuva dar neatsigavo po plungiškės Ievos Strazdauskaitės nužudymo. Būtent lietuvių nusiteikimas prieš romus vilnietei sukelia minčių, jog jos tėvo nužudymu kaltinamas I. Beliajevas gali būti paleistas į laisvę. Apie tai – vaizdo įraše.
„Nužudyti žmogų – tai pats didžiausias nusikaltimas, bet mes, romai, labiausiai bijome Dievo, – sakė ji. – Mes skaitome internetą, matome komentarus – žmonės rašo, kad visi romai tokie. Noriu pasakyti, kad nėra blogų tautybių, yra blogi žmonės. Yra visokių žmonių, kurie vaikšto šia žeme, ir mes nežinome, kas eina prieky, kas – iš paskos, ir kas gali būti rytoj. Ar tai yra romų tautybės žmogus, ar lietuvis, ar rusas, visai nesvarbu – žudikai yra žudikai.“
Į vestuves atvažiavo net nekviestas
Prakeiksmai, įžeidinėjai ir grasinimai mirtimi. Taip pirmadienį prasidėjo Vilniaus apygardos teismo posėdis, kuriame buvo nagrinėjami I. Beliajevui pateikti kaltinimai dėl tyčinio nužudymo – po pusės metų pertraukos vyras išvydo per tragiškai pasibaigusias vestuves nužudyto vilniečio Nikolajaus Lukaševičiaus sūnų Michailą ir dukrą Stasę. Pastarąją vyras pažinojo bene geriausiai – moteris gyveno su jo sūnumi Nikolajumi, jiedu taip pat yra susilaukę bendro vaiko. Dar vienos dukros ji susilaukė nuo kito vyro – būtent per šios dukros vestuves ir buvo nužudytas nuotakos senelis.
Vestuvės Vilniaus rajone, Juodšilių kaime įvyko praėjusių metų liepos 27-ąją – į šeimos šventę suvažiavo būrys giminaičių. Čia pasirodė ir neoficialus Stasės uošvis.
„Jis net nebuvo kviestas į vestuves, bet sūnus atsivežė, ko gero, nutarė, kad jam net nereikia pakvietimo“, – sakė nukentėjusiuoju pripažintas nužudytojo sūnus M. Lukaševičius. Jo, kaip ir kitų Lietuvoje gyvenančių giminaičių santykiai su baltarusiu nebuvo geri – kaimyninėje valstybėje gyvenantis vyras labai nepritarė sūnaus pasirinkimui gyventi su romų tautybės Lietuvos piliete. Baltarusis taip pat yra romų tautybės.
Būtent I. Beliajevo sūnaus pasirinkimas susieti gyvenimą su Lietuvos rome ir buvo viena priežasčių, dėl ko tarp vyrų kilo konfliktas. Jau antrąją vestuvių dieną, kai po gausiomis vaišėmis nukrauto stalo visi svečiai nuėjo miegoti, I. Beliajevas ir N. Lukaševičius įsivėlė į konfliktą.
„Mano tėvas jam pasakė, kad štai, Ilja, matai, kai tu kėlei vestuves, pas tave net normalūs žmonės neatėjo, o pas mus viskas gražiai, visi linksmi“, – apie konflikto pradžią kalbėjo tėvo netekęs M. Lukaševičius.
Jis paties konflikto nematė, tačiau apie jį girdėjo iš kitų giminaičių – į namą, kuriame buvo sumuštas tėvas, vyras atbėgo tada, kai jau jam nebegalėjo padėti. „Jis gulėjo kraujo klane ant grindų – tėvą pakėliau ir paguldžiau ant lovos ir išbėgau į lauką, kad I. Beliajevas nepabėgtų“, – sakė vyras.
Nužudytojo sūnus prisipažino tik vėliau sužinojęs, kad iš pradžių I. Beliajevas prieš jo tėvą šoko su peiliu, o kai šis buvo atimtas, kartą kumščiu smogė į veidą – šis nuo smūgio griuvo ant grindų. Sužalojimas buvęs toks stiprus, kad vyrui iš galvos iš karto ėmė lietis kraujas. N. Lukaševičius nuo patirtų sužalojimų paniro į komą, o po devynių parų mirė ligoninėje.
Atėjo velnias į namus ir pasiėmė tėvo gyvenimą
„Jeigu jį dabar paleistumėte, aš jam tą patį padaryčiau, ką jis mano tėvui padarė, – net nebandė emocijų slėpti M. Lukaševičius. – Mano tėvas su niekuo nekonfliktuodavo, su visais gerai sutarė – galite paklausti, visi romų tautybės žmonės jums tai paliudys. Visi jį mėgo ir mylėjo. O dabar jo nebėra – nematys jo ir anūkai. Tai yra didžiulė netektis – tėvas buvo sveikas, visi taikiai gyvenome, bet į mūsų namus atėjo velnias ir pasiėmė tėvo gyvenimą. Žudikas atsėdės 12-15 metų ir išeis į laisvę, toliau džiaugsis gyvenimu. Bet ne mes.“
Iš kaltinamojo M. Lukaševičius prašo priteisti ne tik patirtas laidotuvių išlaidas, bet ir neturtinės žalos atlyginimą – 200 tūkst. eurų. Vyras sako, kad jokie pinigai nesugrąžins tėvo gyvybės ir jam net šių pinigų nereikia, tačiau taip jis siekia nubausti iš jo brangiausią žmogų atėmusį I. Beliajevą.
„Aš tik noriu jam apsunkinti gyvenimą, noriu, kad jam kuo blogiau būtų“, – M. Lukaševičius neslėpė, kad gyvena keršto troškimu.
Ne ką mažiau griežtos bausmės I. Beliajevui trokšta ir nužudytojo N. Lukaševičiaus dukra S. Lukaševič. Į teismą atvykusi 34 metų moteris iš karto atsisakė kalbėti apie tragišką įvykį.
„Nėra prasmės ką nors pasakoti – I. Beliajevo giminaičiai kalba, kad teismas jau yra papirktas, o mano tėvo gyvybė tebuvo verta 30 tūkst. eurų, – teisme pareiškė S. Lukaševič. – Visi apie tai kalba, todėl parašiau laišką prezidentei D. Grybauskaitei, prokuratūrai – negali taip būti. Teisėja, jūs irgi esate dukra, motina ir žmona – turėtumėte suprasti, kaip mes dabar jaučiamės, kai netekome pačio brangiausio žmogaus.“
Toks S. Lukaševič pareiškimas nustebino baudžiamąją bylą nagrinėjančią teisėją Lauretą Ulbienę. „Gal aš jums nesiaiškinsiu apie pinigus, bet jūs kalbate nesąmones“, – net pyktelėjo teisėja. Ir pareiškė, kad per vestuves tėvo netekusi S. Lukaševič yra liudytoja, todėl teismui privalo papasakoti visas jai žinomas aplinkybes.
Per žingsnį nuo dar baisesnės tragedijos
„Tai buvo mano dukros vestuvės, per kurias netekau tėvo – jį nužudė mano dabar jau buvusio sugyventinio tėvas“, – kalbėjo moteris. Su vyru, nuo kurio ji susilaukusi vaiko, moteris nutraukė santykius – jis stojo į baisiu nusikaltimu kaltinamo tėvo, o ne į nužudytojo šeimos pusę.
Moteris sakė, kad po antrosios vestuvių dienos su giminaičiais jau ruošėsi miegoti, kai virtuvėje išgirdo triukšmą, o pažiūrėti, kas dedasi, nuėjusi giminaitė netrukus ėmė šaukti, jog „žiūrėkite, rankose peilis“.
„Kai atbėgau, peilis iš I. Beliajevo rankų jau buvo išmuštas, bet jis buvo susigrūmęs su mano tėvu – bandžiau išskirti, stojau tarp jų“, – pasakojo S. Lukaševič.
Nors vyrus moteris išskyrė, tačiau I. Beliajevas taikiai konflikto nenorėjo baigti. „I. Beliajevą išvedžiau į lauką, sakiau, kad negražu senukams pyktis, mūsų tautoje tokių dalykų nebūna, yra didžiulė gėda“, – prisiminė liudytoja. Kadangi jos netikras uošvis pritarė tokiems žodžiams, moteris manė, kad konfliktą pavyko užgesinti – I. Beliajevas nutarė eiti miegoti.
Bet iš tikrųjų net neketino – vos tik užėjęs į namus puolė prie virtuvėje buvusio S. Lukaševič tėvo ir jam kartą trenkė kumščiu (ant vieno piršto buvo didžiulis žiedas su akute) į veidą, o kai šis griuvo ant grindų, užšoko ant jo ir apžergęs kojomis norėjo toliau jį daužyti.
„Pamačiau kraują ir iš karto jį nustūmiau, o paskui vėl išvedžiau į lauką“, – pasakojo S. Lukaševič.
Moteris neslepia, kad dar bandė savo uošvį saugoti nuo savo brolio, kuris atbėgo į kiemą, kai būdamas kitame name išgirdo triukšmą.
„Žinojau, kad jeigu I. Beliajevą pamatys mano brolis, įvyks dar didesnė tragedija – šiandien mano brolis sėdėtų vietoj jo“, – sakė S. Lukaševič. Ir čia pat pridūrė, kad lauke I. Beliajevas norėjo toliau aiškintis santykius su giminaičiais.
„Aš jį raminau, sakiau, kad mano tėvas yra kaltas, nes žinojau, jog kitaip bus du lavonai – tikrai mano brolis būtų jį užmušęs“, – sakė moteris.
Nėra blogų tautybių – yra tik blogi žmonės
Nors jos buvusiam uošviui gresia įkalinimas nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos, S. Lukaševič baiminasi, kad I. Beliajevas greitai gali išeiti į laisvę. „Jis jau kartą Baltarusijoje buvo teistas dėl nužudymo – tada užmušė taksistą, dabar – mano tėvą, – kalbėjo ji. – Visi jo giminaičiai kalba, kad jis ilgai už grotų nebus, nors mes norime tik vieno – jog būtų įvykdytas teisingumas. Ir jis kentėtų – toks didžiausias mūsų tikslas.“
Tėvo netekusi moteris įsitikinusi, kad tyčiniu nužudymu kaltinamas I. Beliajevas net nesigaili dėl to, ką galimai padarė: „Žinote, kai kitas nužudo ir gailisi, kažkaip lengviau pasidaro, o kai nesigaili, yra labai sunku – žmogus nuėjo į kitą pasaulį, o šis net nesijaučia kaltu.“
Pasak jos, dabar svarbiausia, kad būtų įvykdytas teisingumas, o galimas žudikas kuo ilgiau būtų izoliuotas nuo visuomenės.
„I. Beliajevas atsėdės keletą metų ir bus išleistas į laisvę – jis vėl gali kitą žmogų nužudyti, toks žmogus yra grėsmė visai visuomenei, – sakė S. Lukaševič. – Man tėvo negrąžins nei 10, nei 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Noriu, kad mano tėvą būtų atsižvelgta kaip į Lietuvos pilietį, o ne į romų tautybės žmogų. Mes esame mažuma, patys žinote, kokie buvo paskutiniai įvykiai po I. Strazdauskaitės nužudymo – norėtume, kad kiekvienas žmogus atsakytų už tai, ką padarė. Mes esame Lietuvos gyventojai, piliečiai, čia gimėme ir užaugome.“
Anot S. Lukaševič, po I. Strazdauskaitės nužudymo visuomenė yra susipriešinusi ir labai neigiamai žiūri į romus.
„Mes irgi esame šoke – iš pirmo mes bijome Dievo, kad nužudyti žmogų, yra pats didžiausias nusikaltimas, – sakė ji. – I. Strazdauskaitė buvo jaunas žmogus, nesuvokiamas jauno žmogaus nužudymas dėl mašinos, kaip sakoma, nors dar nežinome, kaip iš tikrųjų buvo. Bet komentaruose žmonės rašo, kad visi romai tokie. Noriu pasakyti, kad nėra blogų tautybių, yra tik blogi žmonės. Yra visokių žmonių, kurie vaikšto šia žeme ir nežinome, kas eina priekyje ar iš paskos, ir kas gali būti rytoj. Ar tai yra romų tautybės žmogus, ar lietuvis, ar rusas – žudikai yra žudikai.“
Daugiau apie tai – vaizdo įraše.
Moteris neslėpė, kad romų bendruomenės žmonės po I. Strazdauskaitės nužudymo vengia net išeiti į gatvę.
„Mes viešose vietose kol kas nevaikščiojome, prisilaikome – suprantame, kad kai žmogui yra nelaimė, iš šoko žmonės bet ką gali įžeisti, pasakyti,– sakė ji. – Tokiu atveju visko galima tikėtis, geriau ant akių nesirodyti, palaukti, kol pareigūnai viską išsiaiškins, kas ką padarė.“
Prabilo apie grasinimus teismo salėje
Tuo metu teismo posėdį stebėjęs nužudytojo giminaitis I. Beliavskis sakė, kad skiriant bausmę kaltinamajam būtina atsižvelgti į jo praeitį: „Norime, kad būtų atkreiptas dėmesys į tai, jog jis jau kartą Baltarusijoje buvo teistas dėl nužudymo. Tokiu pačiu būdu jis nužudė žmogų. Taksistą, suprantate – tai neatsitiktinumas, tai iš anksto apgalvota.“
Pasak jo, I. Beliajevas teisme romų kalba, kurios nesupranta nei teisėja, nei prokuroras, esą grasina, kad „iš čia išeis ir su mumis susidoros“.
„Teismas jam skyrė vertėją, tegul skiria vertėją, kad jam verstų iš čigonų kalbos į rusų, ir įsitikinsite, kaip jis mums grasina, ką jis kalba savo kalba, – sakė I. Beliavskis. – Jis nesigaili – jis gailisi tik rusų kalba, prieš teismą. O mūsų jis taip ir neatsiprašė.“
I. Beliajevas savo pozicijos teisme dar neišsakė. Jis 1985 m. Baltarusijoje buvo teistas dėl tyčinio nužudymo, dar vėliau – dėl kyšio davimo. Kol kaltinamojo kaltės neįrodė teismas, jis laikomas nekaltu.
