Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys L. Kasčiūnas kreipimesi į LRTK pirmininką Edmundą Vaitekūną prašė nurodyti, kokią televizijos programos laiko dalį šalies transliuotojai skiria audiovizualinei produkcijai pagal jos turinio kilmės šalį.
Anot L. Kasčiūno, pastaraisiais metais Lietuvos televizijos kanaluose pastebimas gerokai išaugęs transliuojamos rusiškos produkcijos kiekis. Pažymėtina, kad šiuo atveju rusiška produkcija laikoma ta audiovizualinė produkcija, kurios kūrime dalyvauja Rusijos kūrėjai, nepriklausomai nuo partnerių, išskyrus Visuomenės informavimo įstatymo 38 straipsnyje nustatytus atvejus.
Jei 2007 m. per vieną sausio mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, tai jau 2016 m. – 151 valandą, o 2017 m. – net 198 valandas. Pasak parlamentaro, tokioje rusiškoje produkcijoje (net jeigu tai ir TV serialai) neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai.
„Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad Rusijoje kultūra yra susijusi su politika. Rusija televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, kuris ypač svarbus informacinio karo kontekste. Per televizinę produkciją ji formuoja tam tikrus tapatybinius elementus, „pririša“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės.
Būtent taip prie rusiškos produkcijos pripratinti žmonės dažnai tampa lengviau paveikiami ir per rusiškus televizijos kanalus skleidžiamos priešiškos propagandos bei dezinformacijos. Sociologiniai tyrimai rodo, kad sovietinė nostalgija yra susijusi su Kremliui palankios geopolitinės orientacijos palaikymu bei nusivylimu demokratine santvarka Lietuvoje.
Ta visuomenės dalis, kuri yra nusivylusi Lietuvos demokratine santvarka, pozityviai vertina sovietmetį ir svarbiausiu savo informacijos šaltiniu laiko Rusijos televizijos kanalus, labiau linkusi pritarti Kremliaus vykdomai politikai“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pateikęs atsakymus E. Vaitekūnas atkreipė dėmesį, kad nurodytuose procentuose nėra išskirtas laikas, skirtas reklamai, anonsams. Tuo tarpu vertindamas gautus rezultatus, L. Kaščiūnas teigė neturintis pagrindo nepasitikėti LRTK pateiktais duomenimis. Tačiau šie esą nedžiugina.
Išsiskiria du kanalai
LRTK atliko pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų – LRT Televizijos, LRT Kultūra, LRT Lituanica, LNK, BTV, TV1, „Info TV“, TV3, TV6, TV8 ir „Lietuvos ryto“ televizijos transliuojamų programų monitoringą ir analizę. Stebėjimui pasirinktas laikotarpis nuo kovo 6 iki 12 dienos. Taip pat pateikti vienos pasirinktos dienos – kovo 6-osios duomenys.
Procentais vertinta, kokią televizijos programos laiko dalį pagrindiniai šalies transliuotojai skiria audiovizualinei produkcijai pagal jos turinio kilmės šalį. Į bendrą skaičių nepatenka laikas, skirtas žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei.
Paaiškėjo, kad per savaitę iš pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų nacionalinei produkcijai didžiąją programos laiko dalį skiria LRT ir LRT Kultūra – atitinkamai 60,2 ir 77 proc. Europos kūriniai sudaro 23,3 proc. LRT ir 11,1 proc. LRT Kultūra produkcijos. Dar 16,5 ir 11,9 proc. tenka kitų šalių produkcijai, tačiau rusiškai nuo kovo 6 iki 12 dienos minėtieji du kanalai neskyrė eterio laiko.
Tuo tarpu didieji komerciniai kanalai TV3 ir LNK lietuviškai produkcijai atitinkamai skyrė 28,1 ir 35 proc., europinei produkcijai – 11,6 ir 16 proc., o rusiškos produkcijos per minėtą laikotarpį aptikta tik TV3 – 1,9 proc. Tiesa, kitų šalių produkcijai TV3 skyrė 58,4 proc. o LNK – 49 proc.
Iš mažesnių kanalų išsiskiria LRT Lituanica, kuri yra lietuviškos produkcijos lyderė su 100 proc. Ir „Info TV“ (92,43 proc). Likę 7,57 proc. priklauso europinei produkcijai. Kanalai TV6 ir TV8 daugiausiai pateikė kitų užsienio šalių produkcijos – atitinkamai 69,37 ir 46,68 proc., o rusiškai produkcijai teko 7,37 ir 2,35 proc. Likę – nacionalinės produkcijos kūriniai.
Rusiškos produkcijos gausa ypač išsiskiria du kanalai – BTV ir „Lietuvos ryto“ televizija. Rusiški filmai, serialai ir kitos produkcija per minėtą laikotarpį netgi užėmė didžiąją dalį eterio – atitinkamai 35,5 ir 38 proc.
Nacionalinė produkcija sudarė 31proc. „Lietuvos ryto“ televizijoje ir vos 10,7 proc. BTV. Pastarasis kanalas taip pat gausiai naudojo kitose šalyse sukurtą produkciją – 38,8 proc. Tuo tarpu kovo 6-ąją rusiška produkcija dominavo „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje ir sudarė net 49 proc.
Moralinės korupcijos rezultatas
„Vertinu tai kaip realybę, nors buvo įspūdis, kad skaičiai bus dar didesni. Džiaugiuosi, kad iš viso galime tai analizuoti, bet vis tiek reikia galvoti, ar Visuomenės informavimo įstatymas yra adekvatus, turint omeny informacinį karą. Mano požiūriu, įstatymas yra pernelyg liberalus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, kitu žingsniu turėtų tapti pataisos, kurios griežtintų nuostatas dėl rusiškos produkcijos kiekio, esą būtų sekama estišku modeliu. Kita vertus, L. Kasčiūnas perspėjo, kad autorinių kūrinių sąvoka gali būti plati.
„Įsivaizduokime – yra rusiškas produktas, bet prodiuseris – iš kitos šalies ir štai kūrinys jau priklauso Europos kūrinių sąvokai“, – teigė mažinti rusiškos produkcijos kiekį lietuviškuose televizijos kanaluose užsimojęs parlamentaras.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius priminė, kad rusiškos produkcijos kiekiu dabar išsiskiriantys du kanalai prieš 10 metų jos naudojo dvigubai mažiau.
"Ši situacija tik parodo, kaip praeityje užstrigo kai kurios lietuviškos televizijos. Iš jų varpinės žiūrint, rusiškos produkcijos kiekio didinimą lemia ekonominiai motyvai - tai yra pigiau, užtikrinamas tam tikras auditorijos kiekis", - sakė N. Maliukevičius.
Jo manymu, naivios pasirodė ir prieš dešimtmetį skambėjusios kalbos, kad esą užaugs nauja karta, kuri jau nebesupras rusiškai ir jai rusiška produkcija bus neaktuali. O nutiko atvirkščiai, mat didelė dalis jaunosios auditorijos tiesiog nebežiūri lietuviškų televizijų kanalų.
"Man atrodo, kad tai, kas vyksta televizijos tinkleliuose, yra moralinės korupcijos rezultatas: mūsų televizijoms siūlomos pigūs subsidijuojami produktai, nes mūsų kanalų padėtis sudėtinga, rinka traukiasi ir kovojama dėl išlikimo. Tad nesusimąstant apie reputacinius iššūkius, imama pigiausia produkcija. O kai nėra principingų savireguliacijos žingsnių, tai akivaizdu, kad kyla politikų noras reguliuoti ir šią sritį", - teigė N. Maliukevičius.
Jis įspėjo, kad ne tik akivaizdi propaganda, bet ir pramoginės, humoro laidos, kurios skleidžia Kremliui palankius naratyvus, yra pavojingos - tai rodo ir Ukrainos pavyzdys. Dar prieš 2014 metų Krymo okupaciją, anot N. Maliukevičiaus, Rusijos informaciniame pasaulyje buvo intensyviai "ruošiama dirva", kuri pasiteisino.
