Vyriausybės ir komunistų vadovaujamo Nacionalinio demokratinio fronto derybininkai sutarė atnaujinti taikos derybas, tai teigiama bendrame abiejų pusių pranešime.
„Šalys tęs oficialias taikos derybas; jos vėl patvirtina visus dvišalius susitarimus ir pareiškimus“, paskelbtus prieš taikos derybas, kurios staiga nutrūko praėjusį mėnesį, pažymima pranešime po derybininkų susitikimo Utrechte, Nyderlanduose.
„Kol kas abi šalys sutarė atkurti atitinkamas vienpuses paliaubas“, kurios įsigalios, kai tik abi pusės informuos savo ginkluotus dalinius, nurodoma pranešime.
Filipinų vyriausybė ir komunistų partizanai pernai rugpjūtį Norvegijoje pasirašė neterminuotą paliaubų sutartį.
Filipinų komunistų partija 1968 metais pradėjo sukilimą – kaip rodo oficiali statistika, nusinešusį jau apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.
Manoma, kad partijos sukarintas sparnas – Naujoji liaudies armija (Bagong Hukbong Bayan, BHB) – dabar turi mažiau negu 4 000 kovotojų. Savo didžiausio klestėjimo laikais 9-ajame dešimtmetyje BHB turėjo 26 tūkst. kovotojų, bet jų smarkiai sumažėjo po bekraujo sukilimo, užbaigusio 20 metų trukusią velionio prezidento Ferdinando Marcoso diktatūrą.
Filipinų prezidentams nuo 1986 metų revoliucijos, nuvertusios F.Marcosą, nesisekė sudaryti taikos su sukilėliais.
Dabartinio taikos proceso variklis buvo prezidentas R.Duterte, šalies vadovo pareigas einantis nuo birželio 30-osios. Jis šių derybų atnaujinimą paskelbė vienu svarbiausių savo prioritetų.
R.Duterte, vadinantis save socialistu, yra kilęs iš Mindanao – neturtingo pietų regiono, kur aktyviausiai veikia tiek komunistų, tiek islamistų sukilėliai.
Manoma, kad R.Duterte palaiko glaudžius ryšius su komunistais. Jis yra 77 metų Jose Marios Sisono, Filipinų partijos įkūrėjo ir ideologo, buvęs studentas.
