Pagirtina, kad nauja vyriausybė drąsiai imasi pokyčių. Tačiau kokia vieta jose yra skirta paprastam, eiliniam darbuotojui, dirbančiam aukštojoje mokykloje? Jei kalbėsime apie pedagoginį personalą, tai jo pastoviai trūksta, nes jauni žmonės dirbti už pašalpą nenori. Kita blogybė – socialinių garantijų nebuvimas, kada aukštosios mokyklos dėstytojai ir mokslininkai yra prilyginami sezoniniams darbininkams, ir su jais sudaromos 5 metų terminuotos (gerai, kad ne sezoninės) darbo sutartys.
Tiesa, jau dabar įstatymu leidžiama po 10 metų (laimėjus konkursą 2 kartus) darbo, šiaip ne taip gauti nuolatinio darbo sutartį. O kur dar investavimas į save: mokėjimai už kvalifikacijos kėlimą, už dalyvavimą konferencijose, už straipsnių publikavimą, monografijų rašymą (nes tik nedidelė „grietinėlės“ dalis gauna finansavimą)? Ir nežiūrint į tai, Lietuvoje atsiranda apie 9000 žmonių, kurie nori dirbti ir dirba aukštojo mokslo sektoriuje, nes jie tiki geresniu rytojumi, supranta, kad mokslas yra reikalingas, nes be jo valstybė buksuos ir jokių reformų įvykdyti negalės.
Bet kokius žodžius mes girdim ir skaitom: pertvarka, pokyčiai, universitetų ir kolegijų skaičiaus mažinimas, finansavimo mažinimas, nes studentų skaičius mažėja, pinigų reikia kitom reikmėm, o aukštojo mokslo sektorius reikalauja sau per daug dėmesio. Girdint ir skaitant tai, kiekvienas mes čia save rasime. Aš nekalbu apie aukštųjų mokyklų vadovus, nes jie save priskiria kitai kategorijai. Aš kalbu apie eilinius dėstytojus ir aptarnaujantį personalą. Neišgirdau nei vieno klausimo ar pastebėjimo, o kas bus su aukštųjų mokyklų personalu, kaip jie gyvena, kokios jų nuotaikos?
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – LAMPSS), reaguodamas į Ministro pirmininko raštą, irgi pateikė savo siūlymus dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Tačiau, kaip eilinių darbuotojų lūkesčių išpildytoja, kovojanti už darbuotojų teisių išsaugojimą, LAMPSS atliko darbuotojų, dirbančių visose Lietuvos aukštosiose mokyklose, tyrimą.
Tyrime dalyvavo 1148 respondentai iš 15 universitetų ir 429 respondentai iš 14 kolegijų (33 proc. administracinio ir aptarnaujančio personalo bei 67 proc. dėstytojų). Teigiamai nuteikė atsakiusiųjų požiūris į tinklo optimizavimo būtinumą, kada yra suprantama, kad aukštųjų mokyklų tinklas turi būti pertvarkomas. Tačiau pasigendama atvirumo, aktualių klausimų svarstymo su aukštųjų mokyklų bendruomene.
Pavyzdžiui, iškilus būtinumui persikelti į kitą miestą 36 proc. atsakiusiųjų norėtų, kad valstybė kompensuotų šeimos persikėlimo išlaidas ir gyvenamosios vietos nuomos išlaidas (tam pritarė 33,3 proc. atsakiusiųjų). Šiuo metu Vyriausybės atstovai kalba apie tuščių universitetų paliktų pastatų problemą, tačiau nesiūlo sprendimo.
Aukštųjų mokyklų darbuotojai siūlytų leisti aukštosioms mokykloms savo buvusiems darbuotojams steigti verslus ir aukštųjų mokyklų nebenaudojamose patalpose sudaryti sąlygas jų verslo plėtrai. Net ketvirtadalis (25 proc. visų atsakiusiųjų) pritarė tam, kad valstybė turėtų leisti patalpose penkeriems metams ir 15 proc. trims metams vykdyti buvusio aukštojo mokslo darbuotojo įsteigtos įmonės administracinę veiklą. Galimybė vykdyti savo verslą gaunant tam tikrų lengvatų paskatintų atleidžiamų darbuotojų verslumą, sudarytų galimybe įvairių iniciatyvų kūrimui. Didesnio pritarimo sulaukė atsakymai dėl verslo centrų įkūrimo nebenaudojamose patalpose (62,2 proc. pritarė) ir įrengti mokslinių tyrimų institutus (82,2 proc. pritarė).
Kita skaudi pusė, tai atleidžiamų darbuotojų kompensacijos. Didžioji dalis (apie 50 proc.) rinktųsi išeitinę kompensaciją, iš jų tik 9 proc. apklaustųjų išeitinę rinktųsi pirmu prioritetu ir 32 proc., jeigu nebūtų kitos išeities. Pirmu prioritetu apklausti darbuotojai labiausiai rinktųsi (17 proc.) mokslininko karjerą aukštojo mokslo įstaigoje pertvarkos eigoje įsteigtame mokslinių tyrimų institute. Nuo 29 iki 35 proc. norėtų pagalbos steigiant ir organizuojant verslą. Tačiau vėlgi mokslo tyrimų institutų klausimas nėra išspręstas.
Receptą pasiūlyti kaipgi reikėtų daryti yra lengva, tačiau optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą nereikėtų pamiršti (tai rodo ir atliktas tyrimas), kad prie stipraus didelio universiteto prijungus mažą – nesigaus stiprus ir didelis universitetas. Pagrindinis klausimas išlieka, koks bus finansavimas, ar jis padidės po tinklo optimizavimo?
