aA
Ginčas dėl Lenkijos pastangų pakeisti Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską gali aptemdyti šią savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą, nors tikimasi, kad jame bus demonstruojama vienybė po Didžiosios Britanijos apsisprendimo išstoti iš Europos Sąjungos.
Donaldas Tuskas
Donaldas Tuskas
© Reuters/Scanpix

Dauguma iš 28 ES šalių lyderių tikėjosi, kad buvęs Lenkijos premjeras D.Tuskas bus perrinktas į savo dabartinį postą be didesnių kliūčių, kad būtų galima sutelkti dėmesį į kitokius iššūkius.

Vis dėlto ketvirtadienį prasidėsiantį dviejų dienų viršūnių susitikimą gali sutrikdyti seni nesutarimai tarp Rytų ir Vakarų, nes euroskeptiška Lenkijos vyriausybė siūlo alternatyvų kandidatą, palaikomą Vengrijos.

Lyderiai taip pat gali įsitraukti į ginčus dėl „Brexit“. Šis susitikimas vyks be Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May, o vienas pagrindinių jo programos punktų - parengti planus vėliau šį mėnesį Romoje vyksiančiam ES 60-ojo gimtadienio paminėjimui.

Šiuo metu vienybė Bendrijai itin svarbi, nes jai dabar tenka spręsti didelius iššūkius - pradedant Britanijos pasitraukimus, baigiant Rusijos agresija ir naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika.

Daugelis ES lyderių palaikė planus, kad centristinių pažiūrų D.Tuskas pirmininkautų Europos Vadovų Tarybai antrą kadenciją iki 2020 metų, nes per pirmąją jam gerai sekėsi tarpininkauti sprendžiant krizes, tokias kaip migrantų antplūdis Europoje arba Graikijos skolų problema.

„Šaltas vėjas“

Tačiau Lenkijos dešinioji valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) daugelį nustebino, netikėtai pasiūliusi vietoje savo ilgamečio ir atkaklaus oponento D. Tusko europarlamentarą Jaceką Saryuszą-Wolskį.

„Tusko pozicija labai stipri“, - naujienų agentūrai AFP sakė vienas ES pareigūnas. Lenkija negalėtų vetuoti D. Tusko perrinkimo, o Varšuvos poziciją tikriausiai palaikys tik Vengrija, vadovaujama euroskeptiko Viktoro Orbano.

Pagal ES taisykles, kad taptų Bendrijos „prezidentu"“ balsuojant 28 lyderiams kandidatas turi užsitikrinti bent 72 proc. daugumą, o jį palaikiusių lyderių šalys turi sudaryti mažiausiai 65 proc. visų ES gyventojų, AFP sakė vienas šaltinis ES Taryboje.

Vis dėlto daugelis nerimauja, kad Lenkijos vidaus politinis ginčas išplito į Europos sceną, nors Bendrijai dabar itin svarbu pademonstruoti vienybę.

„Manau, paliksime mūsų draugus lenkus vienus šaltame vėjyje"“ - AFP sakė vienas ES diplomatas, pageidavęs likti nežinomas.

D. Tuskas jau daug metų nesutaria su PiS, ypač šios partijos vadovu Jaroslawu Kaczynskiu . Pastarasis buvusį premjerą laiko "morališkai atsakingu" už jo brolio dvynio, tuomečio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio žūtį per 2010-aisiais Rusijoje įvykusią lėktuvo katastrofą.

Ginčai dėl D. Tusko pabrėžia didėjantį atotrūkį tarp seniau Bendrijai priklausančių vakarinių bloko šalių ir naujųjų neturtingesnių narių rytuose, sprendžiant įvairius klausimus, pavyzdžiui, dėl imigracijos.

Romos deklaracija

Tikėtina, kad šie požiūrių skirtumai taip pat bus svarbus veiksnys, kai 27 ES šalių lyderiai penktadienį susitiks tartis be Britanijos dėl kovo 25-osios viršūnių susitikimo Italijos sostinėje, kai bus minimos ES steigiamuoju dokumentu laikomos Romos sutarties 60-osios metinės.

Lyderiai baigia derinti specialią deklaraciją, raginančią stiprinti ES vienybę po "Brexit", bet nesutariama, ar šiame dokumente turėtų būti išreikštas pritarimas vadinamajai skirtingų greičių Europai.

Keturių pajėgiausių ES ekonomikų - Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos - lyderiai pirmadienį per susitikimą Versalyje pareiškė palaikantys idėją, kad šalims turi būti sudaryta galimybė integruotis skirtingu greičiu.

„Vienybė nėra lygi vienodumui“ - po derybų sakė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as

Vis dėlto Rytų Europos šalys griežtai nepritaria tokiems veiksmams.

Lenkijos premjerė Beata Szydlo praeitą savaitę sakė, kad šios šalys niekada nesutiks su tokiu padalijimu, o Slovakijos premjeras Robertas Fico pareiškė, kad pasiruošimai Romos viršūnių susitikimui yra „apgailėtini"

„Pagrindinė žinia Romoje turėtų būti vienybė. „Brexit“ neturėtų vesti prie išvados, kad "mums reikia daugiau skirtingų greičių Europos“, sakė vienas Europos diplomatas, pageidavę neviešinti jo vardo.

ES lyderiai taip pat aptars naujus iššūkius, tokius kaip nestabilumas ir aktyvėjanti Rusijos veikla Vakarų Balkanuose.

ES lyderiai savo pranešime tikriausiai perspės dėl „išorinių destabilizuojančių įtakų“, bet Maskva šiame dokumente tikriausiai nebus konkrečiai įvardyta, sakė diplomatai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.