1978 metų rugpjūčio 29 diena Lietuvos teisinėje sistemoje įrašyta raudonai. Tą dieną įvyko viena didžiausių ir paslaptingiausių sovietinių metų vagysčių. Kaip iš Kauno arkikatedros – bazilikos dingo šventas ir vertingas paveikslas? Ar galėjo vertingą paveikslą pavogti ir parduoti vienintelis asmuo, be bendrininkų?
XVII amžių menančio meno kūrinio vagystė atkreipė ne tik Maskvos, tačiau ir Vatikano dėmesį. Pati vagystė įvykusi gana primityviai ir paprastai: pilietis Igoris Čistovas lietingą vakarą užsuko į baziliką pasislėpti nuo lietaus. Planuotai ar ne, tačiau žirklėmis iš rėmo išsikirpęs paveikslą jį tiesiog išsinešė iš šventovės.
Žurnalistui Dailiui Dargiui šios aplinkybės kelia įtarimų: „Uždarytas bažnyčioje žmogus, išdaužė stiklą, o sargas to negirdėjo, nes tą patį vakarą prie bažnyčios triukšmavo jaunuoliai. Šiandien tai kelia nuostabą ir šypseną“. Tačiau panašu, kad vagystė nebuvo eilinis chuliganizmas ir už to galėjo slypėti kur kas daugiau suinteresuotų pusių.
Šiemet taip pat minime trisdešimties metų jubiliejų nuo Vilniaus Kalnų parke įvykusio pirmojo „Roko maršų“ festivalio. Simbolinę vietą kovoje už nepriklausomybę turintis įvykis iki šiol laikomas vienu iš pasipriešinimo prieš režimą simboliu.
Laidoje kalbėsiantis Andrius Mamontovas žiūrovams pasakos, jog būtent maršai katalizavo patriotinius lietuvių jausmus: „Roko maršuose trispalvė pirmą kartą apkeliavo Lietuvą. Visi ją pamatė. Iškelti vėliavą šiandien normalus, kasdienis dalykas, tačiau tada atrodė taip drąsu. Ne tarybinės Lietuvos vėliavą iškėlė, o trispalvę“.
Šį kartą svečiuose – politikas Kęstutis Masiulis. Kodėl svečiui atrodo juokingas sovietmetis ir dėl kokių priežasčių pašnekovas nenorėtų keistis vietomis su Vytautu Didžiuoju? Apie tai žiūrėkite laidoje šį antradienį.
„Istorijos detektyvai“ – antradienį 22:30 val. per LRT televiziją.
