Bet paskutinėje spaudos konferencijoje A. Lukašenka nebuvo gerai nusiteikęs ir kritikavo Rusiją pažeidus susitarimą dėl sienų bei demonstravo neegzistuojantį nepriklausomumą.
Dabar A. Lukašenka išvyko į Sočį, kur, kaip teigia Baltarusijos opozicijos atstovai, tikisi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Tačiau V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį sakė, kad Rusijos prezidentas neplanuoja vykti į Sočį ir joks V. Putino bei A. Lukašenkos susitikimas nenumatytas.
„Jis įsivarė save į kampą, yra visiškai priklausomas, bet nereikia apsigauti: jis yra naudingas Kremliui", - mano „Freedom House" projektų vadovas, politologas Vytis Jurkonis.
Panašiai teigia ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Seimo narys, politologas Laurynas Kasčiūnas. Jo manymu, nors A. Lukašenkos režimas bankrutuojantis ekonomiškai ir socialiai, bet Maskvai jis naudingas. „Maskvai nėra didelės prasmės keisti A. Lukašenką, nes strateginiais klausimais jis sukalbamas. Vyksta kova dėl virvės ilgio ant jo kaklo", - sako L. Kasčiūnas.
Kas tie veltėdžiai?
A. Lukašenka iš tiesų yra nepavydėtinoje padėtyje ir V. Putino jam labai reikia, sako ekonomistai ir Baltarusijos opozicijos atstovai. Rusijos ekonomikai smunkant, Baltarusija irgi gyvena ne geriausius laikus.
Neseniai visuomenę įsiutino prezidento įsaku įvestas „veltėdžių mokestis“, kuris reiškia, kad mažiau nei 183 dienas per metus išdirbę žmonės valstybei turi sumokėti 224 eurų. Tai sudaro apie 20 atlyginimo bazinių dydžių Baltarusijoje ir liečia apie 470 tūkst. žmonių.
„Veltėdžio mokesčiu“ jis vadinamas prisimenant Sovietų Sąjungos laikus. Pavyzdžiui, poetas Josifas Brodskis buvo paskelbtas veltėdžiu ir už tai ištremtas į Šiaurę.
Lietuvos pareigūnai, analizuojantys procesus Baltarusijoje, pasakoja, kad kaimyninėje valstybėje oficialus nedarbas siekia iki 1 proc., kai net natūralus nedarbas sveikoje ekonomikoje siekia apie 4-5 proc. Tai reiškia, kad didelė dalis žmonių dirba, pavyzdžiui, 2 dienas per savaitę. Taigi tokie žmonės formaliai dirba, bet jų uždarbis toks, kad išgyventi neįmanoma.
Vidutinis atlyginimas Baltarusijoje 2016 m. gruodžio mėnesį siekė 801,6 rublio, tai sudaro beveik 390 eurų. A. Lukašenka visuomet sakydavo, kad žmonės iš tokių atlyginimų išgyvena, nes Baltarusijoje labai pigus pragyvenimas. Tačiau beveik neabejojama, kad dalis Baltarusijos ekonomikos yra šešėlinė.
Tiki: demonstrantus nubaus nematomu būdu
Taigi esant tokiai padėčiai Minske į gatves išėjo apie 2000 žmonių, panašios akcijos vyko Mogiliove, Gomelyje, Vitebske. Teigiama, kad demonstracijos vyks kovo 15 dieną ir galbūt kovo 25 dieną – pastaroji data susieta su 1918 metais, kai Baltarusija paskelbė nepriklausomybę, kuri gyvavo vos pusmetį. Vėliau ji pateko į komunistų rankas.
Labai svarbu pažymėti, kad mitingai ir demonstracijos buvo nesankcionuoti, tačiau jų dalyviai nebuvo sulaikomi, jiems nebuvo surašyti jokie viešosios tvarkos pažeidimų protokolai.
„A. Lukašenka dabar derasi su tarptautinėmis struktūromis, Tarptautiniu valiutos fondu, su kitomis struktūromis, jis dabar labai nenori imtis represinių priemonių. Šį kartą, pavyzdžiui, žmonėms nė nebuvo surašyti viešosios tvarkos pažeidimų protokolai. Žmonės suprato, kad galima eiti į gatves ir protestuoti. Aš manau, kad artimiausiu metu valdžia vargiai imsis represijų“, - Seime vykusioje diskusijoje svarstė partijos „Teisingas reikalas“ (buvusi Komunistų partija) atstovas Sergejus Kaliakinas.
Bet „Freedom House“ projektų vadovas, politologas V. Jurkonis teigia, kad Baltarusijoje represijų pobūdis pastaruoju metu pasikeitė: trumpalaikių areštų būna gerokai mažiau, juos keičia piniginės baudos. Pasak jo, baudos protestų organizatoriams gali būti skiriamos ir vėliau, juolab, kad filmuotoje medžiagoje kai kurie veidai tikrai žinomi ir pažįstami. Pavyzdžiui, demonstracijoje Minske dalyvavo buvęs kandidatas į prezidentus Nikolajus Statkevičius, poetas Vladimiras Nekliajevas ir profesinės sąjungos lyderis Genadijus Fedyničius.
„Manau, kad daroma vadinamoji kaštų ir naudos analizė, kaip į tai reikėtų sureaguoti. Bet tai, kad organizatoriai bus kaip nors baudžiami, aš neturiu abejonių“, - sako V. Jurkonis, pridurdamas, kad yra daug subtilų baudimo priemonių – pavyzdžiui atleidimas iš darbo pačių dalyvių ar jų giminaičių.
Atleidimas iš darbo Baltarusijoje išties gali būti lengvai įgyvendintas, mat apie 70 proc. ekonomikos yra susijusios su valstybiniu sektoriumi.
Dėl ko nesutaria Rusija ir Baltarusija
Vis tik pagrindinis A. Lukašenkos išlikimo garantas yra ne visuomenės nuomonė, o ekonominis Maskvos palaikymas. Su DELFI bendravę Baltarusiją analizuojantys diplomatai teigia, kad pastaroji krizė vertintina kaip užsitęsusio Baltarusijos ir Rusijos ekonominio konflikto išraiška. Kadangi Baltarusijos ekonomika stipriai priklausoma nuo Rusijos, šiai stagnuojant mažėja dotacijos Minskui. Pastaruoju metu Rusija ir Baltarusiją nesutaria keliais aspektais.
1. Bevizis režimas. Baltarusija įvedė 5 parų trukmės bevizį režimą 80-ies šalių piliečiams, kurie atvyksta į Baltarusiją per Minsko oro uostą (lietuviai gali įvažiuoti be vizos ir sausuma, bet tik į Augustavo kanalo parką, kuris apima Gardino miestą). Reaguodama į bevizio režimo įvedimą, Rusija ties siena su Baltarusija įvedė pasienio patikrą, motyvuodama tuo, kad į Rusiją nepatektų trečiųjų šalių piliečiai.
2. Gamtinės dujos. Minskas yra įsiskolinęs už Rusijos tiekiamas gamtines dujas. Remiantis Rusijos vicepremjero Arkadijaus Dvorkovičiaus žodžiais, Baltarusija skolinga apie 550 mln. dolerių. Baltarusija už 1000 kubinių metrų gamtinių dujų Rusijai mokėjo 73 dolerius, vietoje 132 dolerių.
3. Naftos importas. Dėl ginčų gamtinių dujų kainų tema Rusija nuo pernai liepos sumažino Baltarusijai žalios naftos tiekimą. Jei 2016 metams vienam ketvirčiui buvo planuota importuoti 5,3 mln. tonų naftos, bet importas sumažėjo iki 3,5 mln. tonų ir, galiausiai, pasiekė 3 mln. Rusų „Kommersant“ rašė, kad 2017 metams buvo suplanuota per ketvirtį tiekti 4,5 mln. tonų, bet bus tiekiama 4 mln. Paprastai Baltarusija importuodavo pigią Rusijos naftą ir eksportuodavo naftos produktus – benziną, dyzeliną – rinkos kaina. Tačiau dėl sumažėjusio tiekimo, 2016 m. sausį-spalį Baltarusija eksportavo 15 proc. mažiau naftos produktų. 2017 metų sausį Baltarusija dėl naftos trūkumo patyrė 1,5 proc. BVP kritimą.
Kaip pasakoja Lietuvos diplomatai, dėl sunkių santykių su Rusija, Baltarusija 2016 m. netgi buvo nurodžiusi visiems savo diplomatams dirbti tik ties investicijų pritraukimu į šalį arba rinkų suradimu baltarusiškoms prekėms. „Jie tuomet užmiršo ir kultūrą, viską, rūpinosi tik investicijomis“, - sakė viena DELFI pašnekovė.
Skambina pavojaus varpais: ar Rusija okupuos Baltarusiją
V. Jurkonis teigia, kad per visus savo vadovavimo Baltarusijai metus A. Lukašenka paprasčiausiai „išpardavė“ valstybę Rusijai. Jo manymu, galbūt A. Lukašenka ir aikštingas, bet Maskvai jis naudingas ir dabar derybos vyksta tik dėl kainos – Rusija nori numušti Baltarusijos išlaikymo kainą.
„Tačiau tiek viena, tiek kita pusė supranta, kad resursų yra mažiau. Prabangos švaistytis nėra, todėl dramatizmas yra pasiekęs kitą lygį“, - teigia V. Jurkonis.
Energetiniai disputai Rusijai ir Baltarusijai apskritai būdingi ir vyksta cikliškai, tik šįkart visi prisimena geopolitinį kontekstą: Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją ir pradėtą karą Rytų Ukrainoje
Todėl Baltarusijoje keliamas klausimas ir apie Rusijos grėsmę Baltarusijai. Baltarusija Konstitucijoje yra įtvirtinusi savo neutralumą, bet, pasak V. Jurkonio, tai nėra tikra.
Baltarusija savo teritorijoje turi du karinius Rusijos objektus – radiolokacinę bazę Hancevičiuose ir Rusijos karinio laivyno ryšių mazgą Vileikoje. Maža to, Baltarusijos ir Rusijos oro erdvė yra vieningos. Taigi deklaruojamas neutralumas yra veikiau poza nei tikrovė.
2017 m. planuojamos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017”. Spaudoje atsirado svarstymų, ar tik bendros įspūdingo masto pratybos nereikš Baltarusijos okupacijos. Tokį klausimą, pavyzdžiui, iškėlė A. Lukašenkai palankiu vadinamas politologas Andrejus Sivickis.
Jo teigimu, Rusijos gynybos ministerija paskelbė ketinanti 2017 metais į Baltarusiją siųsti 4162 vagonus karinės technikos. Tai 33 kartus daugiau nei 2015 metais ir 83 kartus daugiau nei 2016 metais. Politologas daro prielaidą, kad į Baltarusiją gali atvykti tiek Rusijos karių, kiek jų panašiai sudaro Vakarų karinės apygardos 1-oji tankų armiją.
„Kremliui nereikia tiek karių pratyboms. Labiau tikėtinas scenarijus būtų, kad Rusija planuoja transformuoti Baltarusiją į karinį forpostą konfrontacijai su NATO“, - rašo A. Sivickis ir sako, kad atvykus tokiam skaičiui karių, jų išvykimas nėra toks garantuotas.
Tačiau DELFI pašnekovai sako, kad tokia retorika gali būti susijusi su A. Lukašenkos interesais: jis save vaizduoja tarsi Baltarusijos nepriklausomybės garantu. Be to, V. Jurkonis sako, kad A. Sivickis selektyviai nutyli apie jau esamus Rusijos karinius objektus Baltarusijoje ir ekonominę priklausomybę.
„De facto Baltarusija jau yra okupuota Rusijos", - teigia V. Jurkonis.
Pasak V. Jurkonio, kalbant apskritai, kyla klausimas, ar karinės agresijos atveju Baltarusijos karinės pajėgos gintų šalį: galbūt nutiktų taip, kad jie pakeistų antpečius.
Tačiau, jo manymu, Rusija šiuo metu turi pakankamai galvos skausmų, todėl okupuoti de jure Baltarusijos jai neapsimoka. Šiuo metu, V. Jurkonio nuomone, siekiama numušti kainą, kad Baltarusijos išlaikymas nekainuotų tiek daug ir kad A. Lukašenka žinotų savo vietą.
