Jaroslawas Kaczynskis lenkų žiniasklaidai sakė, kad dviejų greičių Europa lemtų „žlugimą, ir, iš tikrųjų, dabartinės Europos Sąjungos likvidaciją“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę pareiškė, kad Europos lyderiai gali sukurti „skirtingų greičių“ sąjungą, kai kitą mėnesį Romoje jie paskelbs svarbų pareiškimą dėl Bendrijos ateities.
Europos Sąjungoje jau seniai vyksta debatai, ar visos valstybės privalo visiškai integruotis į Bendriją, įskaitant bendros valiutos įsivedimą, ar kai kurios jų gali eiti skirtingu greičiu.
J. Kaczynskis, laikomas faktiniu įtakingiausiu žaidėju Lenkijoje, nors ir neužima jokio oficialaus posto, pasidalijo savo komentaru kitą dieną po Varšuvoje vykusių derybų su A.Merkel, per kurias buvo aptariama ES ateitis po „Brexit“.
„Nemanau, kad kanclerė yra tokio tipo koncepto (dviejų greičių Europos) šalininkė, nes jeigu tai įvyktų, tada ilga Angelos Merkel politinė karjera, jos pasaulinė politinė karjera, baigtųsi labai blogai, nes ES žlugimas tikrai būtų įvykis, kuris nieko nepradžiugintų“, – trečiadienį sakė J.Kaczynskis.
Jis jau seniai priešinasi Vokietijos siūlomam federalistinės Europos modeliui ir dar glaudesnei politinei integracijai. Pasak J. Kaczynskis pasisako už reformas, turinčias decentralizuoti Bendriją ir suteikti daugiau galių šalims narėms.
Ateities ES „privalo būti viena ir ji privalo būti kitokia, privalo būti geresnė“, pareiškė J.Kaczynskis
27 ES narių lyderiai, išskyrus Didžiąją Britaniją, per kovą Romoje vyksiantį viršūnių susitikimą, žymėsiantį 60-ąsias Bendrijos metines, paskelbs deklaraciją, kurioje išdėstys veiklos gaires po „Brexit“.
Praėjusį mėnesį grupė ES narių įkūrėjų – Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas – išleido pareiškimą, kuriuo išreiškė paramą dviejų greičių Bendrijai.
Vokietija ir Lenkija antradienį pažadėjo bendradarbiauti Europos vienybės labui, nes ES šiemet susiduria su virtine išbandymų, įskaitant „Brexit“ ir keliose šalyse artėjančius svarbius nacionalinius rinkimus, kuriuose gali nugalėti populistinės partijos, pasisakančios prieš Bendriją.
Dauguma lenkų palaiko ES, o visuomenės apklausos nuolat rodo, kad apie 80 proc. Lenkijos gyventojų palaiko narystę Bendrijoje ir mano, jog ji yra ekonominio augimo šaltinis dėl dosnių subsidijų iš Briuselio.
