Ar gali būti, kad patardamas atšaukti Rusijai taikomas sankcijas mainais už pajėgų išvedimą iš Rytų Ukrainos buvęs JAV diplomatas Henry Kissingeris puoselėja viltį apie JAV ir Maskvos santykių atkūrimą?
Vienas po kito pasipylė pranešimai, kad 93-ejų metų diplomatas bando prisiimti tarpininko tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo vaidmenį, rašo „The Independent“.
Jis viešai išsakė teigiamą nuomonę apie D. Trumpą, o apsilankęs milijardieriui priklausančiame Niujorko dangoraižyje „Trump Tower“ pateikė keletą patarimų, pagrįstų ilgus metus laviruojant tarp lobizmo ir diplomatijos sukaupta patirtimi.
Vokietijos laikraštyje „Der Bild“ pasirodė publikacija su antrašte, skelbiančia apie H. Kissingerį, kaip kovotoją, bandantį užkirsti kelią dar vienam šaltajam karui. Pranešime teigiama, kad buvęs JAV politikas siekia glaudesnių santykių su Rusija.
Santykių su Rusija gerinimas šiuo atveju neįsivaizduojamas be JAV pripažinimo, kad Krymas – 2014-ųjų kovą Rusijos užgrobta Ukrainos sritis – nuo šiol pavaldus Maskvai. Tikimasi, kad mainais už tokį pripažinimą Rusija išves savo pulkus iš Rytų Ukrainos ir nustos teikti karinę paramą šiame regione su šalies vyriausybe kovojantiems sukilėliams.
Išsamios informacijos pranešime nepateikiama, tačiau tvirtinama, kad, anot šaltinių, H. Kissingeris rengia su Ukraina susijusį veiksmų planą.
Praeitą savaitę JAV naujienų agentūra „Politico“ paskelbė, kad H. Kissingeris buvo vienas iš nedaugelio JAV politikų, dažnai susitikdavusių su V. Putinu, kaip ir kino žvaigždė Stevenas Seagalas bei „ExxonMobil“ vadovas Rexas Tillersonas. Pastarąjį D. Trumpas išsirinko kaip JAV valstybės sekretoriaus pareigoms tinkamą kandidatūrą.
„93-ejų metų H. Kissingeris bando prisiimti tarpininko vaidmenį: jis asmeniškai susitinka su išrinktuoju prezidentu ir viešai žarsto jam pagyras“, – teigiama pranešime.
„Kaip ir D. Trumpas, H. Kissingeris išreiškė abejonę dėl specialiųjų tarnybų pateiktos išvados apie Rusijos pastangas paveikti JAV prezidento rinkimų procesą D. Trumpo naudai. Anot jo, dėl programišių veiklos abejonių nekylą, bet nurodomas šios veiklos tikslas neįtikina“, – praneša „Politico“.
Panašu, kad per rinkimų kampaniją D. Trumpo požiūris į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją kiek pasikeitė. Tai galėjo būti buvusio kampanijos vadovo Paulo Manaforto, dirbusio prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidentui, įtakos pasekmė.
Po 2014-aisiais metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos D. Trumpas išreiškė nepritarimą. Jis pasakė, kad to jokiu būdu neturėjo įvykti.
Deja, rugpjūtį jis kalbėjo kitaip: „Krymo gyventojai, kiek man žinoma, mieliau stoja Rusijos pusėn nei lieka, kur buvę.“
Kaip skelbia „Politico“, H. Kissingeris, ėjęs valstybės sekretoriaus pareigas prezidentų Richardo Nixono ir Geraldo Fordo laikais, be atvangos įrodinėjo, kad pastangos subalansuoti JAV ir Rusijos politines galias užtikrintų didesnį stabilumą visame pasaulyje.
Visgi skeptikai baiminasi, kad H. Kissingeris, prisidėjęs prie septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais JAV vykdyto masinio slapto Indokinijos bombardavimo, rizikuoja, kad Rusijai bus suteikta per daug garbės, nepaisant prieštaringai vertinamų jos veiksmų. Pavyzdžiui, negalima pamiršti šios šalies vaidmens Sirijos pilietiniame kare, per kurį V. Putinas remia Sirijos diktatorių Basharą al Assadą.
„Manau, H. Kissingeris rengia diplomatinį puolimą, – pareiškė Olandijoje veikiančiai ekspertų grupei „Cicero Foundation“ vadovaujantis Marcelas Van Herpenas. – Jis yra realistas. Svarbiausia jo užduotis – pasiekti pusiausvyrą. Negali būti jokios kalbos apie žmogaus teises ar demokratiją.“
