aA
Stiprus žemės drebėjimas, supurtęs Čilės pietinį regioną sekmadienį, pirmąją Kalėdų dieną, sukėlė nerimą dėl galėjusio kilti cunamio, todėl kai kur žmonės buvo evakuoti, bet pranešimų apie aukas negauta, o padaryta žala nebuvo didelė.
Čilę per Kalėdas supurtęs stiprus žemės drebėjimas išgąsdino žmones, bet aukų nebuvo
© AFP/Scanpix

JAV Geologijos tarnybos (USGS) seismologų duomenimis, šio žemės drebėjimo stiprumas buvo 7,7 balo, o Čilės nacionalinė stichinių nelaimių tarnyba ONEMI jį įvertino 7,6 balo.

Požeminių smūgių židinys buvo gana arti paviršiaus, o jų epicentras buvo Čilojės salos pietinėje dalyje, kur įsikūręs nacionalinis parkas.

Tuojau po žemės drebėjimo pareigūnai paskelbė cunamių pavojų, o pietinėje pakrantėje esantys žmonės buvo paraginti trauktis į aukštesnes vietas.

Vis dėlto vėliau pavojus buvo sumažintas iki „atsargumo būsenos“, sakė ONEMI vadovas Ricardo Toro (Rikardas Toras). Žmonės buvo patarta nesilankyti paplūdimiuose dėl galinčių kilti didesnių nei įprasta bangų ir smarkių srovių.

Kaip rodo preliminarūs pranešimai, „žmonių aukų nebuvo“, paskelbė ONEMI.

Kai kuriuose gyvenamuosiuose centruose buvo trumpam dingusi elektra ir telefono ryšys, o žiniasklaidos reportažuose matėsi suskeldėjusi kelių danga ir atsivėrę gilūs plyšiai.

Ankudo miesto meras Carlos Gomezas sakė Čilės televizijai „Canal 13“, kad šiokios tokios žalos padarė per drebėjimą nuvirtę daiktai.

Vis dėlto po kelių valandų „gyvenimas grįžo į įprastas vėžes“, pažymėjo jis.

Čilės prezidentė Michelle Bachelet savo „Twitter“ žinutėje palinkėjo stiprybės drebėjimo paveiktiems Čilojės gyventojams.

ONEMI nurodė, kad iš Lagoso miesto buvo evakuoti apie 4 000 tūkst. žmonių.

Arčiausiai epicentro buvo maždaug 40 tūkst. gyventojų turintis Čilojės salos miestas Kastras. Sostinė Santjagas yra maždaug už tūkstančio kilometrų nuo epicentro.

Sutrikdytos Kalėdos

„Žemės drebėjimas smogė, kai pusryčiavome. Nedelsiant išbėgome iš namo, baimindamiesi cunamio“, – Čilės televizijai pasakojo vienas vyras, palikęs namus su savo šeima.

Požeminiai smūgiai supurtė šalį, kai daugelis Čilės šeimų šventė Kalėdas. Tuo metu nedirbo jokios parduotuvės.

Čilė patenka į seismiškai aktyvią zoną, vadinamą Ramiojo vandenyno ugnies žiedu, kurioje susiduria tektoninės plokštės. Dėl šios priežasties šalyje laikomasi pastatų seisminės saugos griežtų standartų.

Vėliausias smarkus žemės drebėjimas Čilę supurtė 2015 metų rugsėjį, kai 8,3 balo požeminiai smūgiai ir jų sukeltos cunamio bangos šalies šiaurėje nusinešė 15 žmonių gyvybių. Iškart po to žemės drebėjimo žmonės buvo evakuoti iš pakrančių, todėl didesnio aukų skaičiaus pavyko išvengti.

2010 metais 8,8 balo žemės drebėjimas ir cunamis smogė šalies vidurio ir pietų regionams. Tąsyk žuvo daugiau kaip 500 žmonių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.