„Ketiname paskirti Jamesą Mattisą, pravarde „Pasiutęs Šuo“ (Mad Dog), mūsų gynybos sekretoriumi“, – per didžiulį mitingą Sinsinačio mieste Ohajuje sakė D.Trumpas.
Daugelio gerbiamas, griežtumu garsėjantis 66 metų atsargos generolas iki 2013 metų kovo buvo JAV ginkluotųjų pajėgų Centrinės vadovybės viršininkas ir buvo atsakingas už JAV karius Irake bei Afganistane.
„Jis – mūsų geriausias. Jie sako, kad jis labiausiai panašus į mūsų (Antrojo pasaulinio karo laikų) generolą George'ą Pattoną“, – sakė išrinktasis prezidentas, regis, anksčiau laiko atskleisdamas dar vieną pasirinktą kandidatą.
D. Trumpo komandos atstovai anksčiau sakė, kad šią savaitę nenumatyta paskelbti apie jokius kitus paskyrimus.
„Na gerai. Atskleidžiau nedidelę paslaptį. Ten stovintys mano žmonės tikriausiai sakys: „Jums nederėjo to daryti, pone Trumpai“, – pašmaikštavo išrinktasis prezidentas.
J. Mattisas per pirmąjį Persijos įlankos karą vadovavo jūrų pėstininkų batalionui, o 2003 metais per invaziją į Iraką – jūrų pėstininkų divizijai.
Vašingtono valstijoje gimęs generolas JAV ginkluotųjų pajėgų Centrinės vadovybės viršininku buvo paskirtas 2010-aisiais.
J. Mattiso paskyrimui gynybos sekretoriumi dar turės pritarti Senatas. Tačiau iš pradžių Kongresas turės primti teisės aktą, kuriuo būtų apeitas įstatymas, draudžiantis į atsargą išėjusiems karininkams septynerius metus užimti gynybos sekretoriaus postą.
J. Mattiso pasirinkimas kelia klausimų dėl didėjančios kariškių įtakos postui, skirtam užtikrinti civilinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę. Nerimaujama dėl to, kad neseniai į atsargą išėjęs kariškis spręsdamas tarptautines problemas galėtų kliautis labiau kariniais sprendimais, o ne platesne, diplomatiškesne prieiga.
J. Mattisas turi kovose užgrūdinto, griežtai kalbančio jūrų pėstininko, kuriam buvo patikėtos vienos sudėtingiausių pareigų JAV ginkluotosiose pajėgose, reputaciją. Praėjusį mėnesį D.Trumpas „Twitter“ pavadino J. Mattisą jo pravarde „Pasiutęs Šuo“ ir sakė, kad jis yra „tikras generolo generolas“.
J. Mattisas būtų tik antras į atsargą išėjęs generolas, paskirtas gynybos sekretoriumi. Pirmasis buvo George'as C. Marshallas, kuris dirbo 1950-1951 metais, per Korėjos karą. G. C. Marshallas buvo visai kitokia figūra: jis anksčiau buvo dirbęs JAV valstybės sekretoriumi ir suvaidinęs svarbų vaidmenį kuriant glaudesnius ryšius su Vakarų Europa po Antrojo pasaulinio karo.
Vienintelė ankstesnė įstatymo, kuriuo numatoma septynerių metų pertrauka po išėjimo į atsargą, išimtis buvo pritaikyta G.C.Marshallui.
J. Mattiso dalyvavimu kovos veiksmuose ir darbu aukšto rango vadų postuose žavisi daug kas, tačiau jis turi mažai patirties diplomatinėje sferoje.
Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Center for a New American Security“ prezidentas Richardas Fontaine'as pavadino J. Mattisą gynybos intelektualu ir mūšiuose pasižymėjusiu kariniu lyderiu.
„Jis pažįsta Artimuosius Rytus, Pietų Aziją, NATO ir kitas sritis, pademonstravo ir niuansuotą prieigą prie karų, kuriuose dalyvaujame, ir sąjungininkų svarbos vertinimą, – sakė R.Fontaine'as. – Jeigu jis bus paskirtas, įtariu, kad galėtų pritraukti labai talentingų žmonių dirbti su juo.“
Tačiau J. Mattisas neišvengė ir prieštaringų vertinimų. Generolas buvo kritikuojamas už 2005 metų komentarą, kad jam patiko šaudyti į žmones. Jis daug ką šokiravo viename forume San Diege pareikšdamas: „Tiesą sakant, kovoti labai smagu ... Smagu šaudyti kai kuriuos žmones. Su jumis būsiu atviras, man patinka peštis.“
Neseniai jis sulaukė dėmesio dėl problemų persekiojamos biotechnologijų kompanijos „Theranos“, kurios valdyboje dirba.
J. Mattisas „Theranos“ valdyboje pradėjo dirbti tais pačiais metais, kai išėjo į atsargą. Kompanija, kuri surinko šimtus milijonų dolerių žadėdama perversmą padarysiančias kraujo tyrimų technologijas, buvo priversta anuliuoti dvejus metus vykdytų pacientų testų rezultatus – vidaus ir vyriausybės paslapčių viešintojams bei laikraščiui „The Wall Street Journal“ iškėlus klausimų dėl šios kompanijos kraujo tyrimų įrenginių patikimumo.
Pulmane Vašingtono valstijoje gimęs J.Mattisas 1969 metais pradėjo tarnybą jūrų pėstininkų korpuse, o vėliau baigė istorijos studijas Centriniame Vašingtono universitete.
1972 metais jis buvo pakeltas į karininkus. Kaip pulkininkas leitenantas J. Mattisas vadovavo batalionui per pirmąjį JAV karą su Iraku 1991 metais.
Nuo 2010 metų iki išėjimo į atsargą 2013-aisiais, kaip Centrinės vadovybės vadas, jis buvo atsakingas už karus Irake ir Afganistane.
