Daugelį metų politikai kartojo, kad karinėmis priemonėmis Sirijos konflikto išspręsti nepavyks. Tačiau akivaizdu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jo proteguojamas B. al-Assadas ir sąjungininkai Irane bei Libane padėtį vertina visai kitaip.
Po sisteminio rytų Alepo civilių žudymo ir marinimo badu, Sirijos vyriausybinės pajėgos ir joms talkinančios šiitų grupuotės yra pasirengusios savo žinion perimti paskutines sukilėlių kontroliuojamas Alepo – kadaise laikyto Sirijos pramonės ir finansų centru – teritorijas. Miesto gyventojų likimas jų nedomina. Svarbu tik tai, kad būtų pasiekta karinė pergalė ir išnaudota proga pažeminti priešininką.
Kokių veiksmų šiomis aplinkybėmis imasi Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga? Praktiškai jokių, įsitikinęs R. Sollichas. Vakarai skelbia įspėjimus, rengia konferencijas ir remia rezoliucijas. Iš tiesų tai reiškia, kad jie tik stebi padėtį iš šalies. Alepo pragaištis – tai tik dar vienas žlugusios Vakarų moralės Sirijos atžvilgiu įrodymas.
Teiginiai, esą V. Putinas ir B. al-Assadas naudojasi amerikiečių galios vakuumu, kuris šiuo metu yra susidaręs dėl prezidento rinkimų, atrodo net truputį juokingi, mano R. Sollichas. Kadenciją baigiąs JAV prezidentas Barackas Obama norėjo išvengti Sirijoje padaryti lemiamą klaidą, kurį jį persekiotų taip, kaip Irake padaryta klaida persekioja jo pirmtaką George`ą W. Bushą. Tačiau šis tariamai pacifistinis B. Obamos nusiteikimas lėmė tai, kad dabar visą Vakarų pasaulį galima kaltinti prisidėjus prie Sirijos tragedijos. R. Sollicho teigimu, toks požiūris paskatino Rusiją ir Iraną, kaip ir vis mažiau pasitikėjimo vertas JAV sąjungininkes – Saudo Arabiją ir Turkiją, išnaudoti padėtį Sirijoje saviems interesams ir paversti šią šalį religiniu ir etniniu įtūžiu alsuojančiu mūšio lauku.
Ištrūkti iš Sirijoje įsisukusios neapykantos ir smurto spiralės bus taip pat keblu, kaip keblu buvo priimti kokį nors politinį arba karinį sprendimą. Jei Alepas iš tiesų pereis į B. al-Assado rankas, tai bus tvirtas ir daug reiškiantis galios įrodymas. Taip pat tai bus ženklas, kad Rusijos iš užnugario saugomas B. al-Assado režimas yra viršesnis ir neįveikiamas. Tačiau tiek nuosaikūs, tiek radikalūs sukilėliai tęs kovas kaimo vietovėse ir ras ginkluotų sąjungininkų sunitų. Tai reiškia, kad „Islamo valstybės“ teroristai ir toliau išliks jėga, su kuria teks grumtis, nes, kaip paaiškėjo, Maskva ir Damaskas šioje srityje nepersistengė, kad ir kas buvo sakoma.
Alepo tragedija įprasmina tai, kas seniai pripažinta. B. al-Assadas, kuris yra bene didžiausias šių laikų karo nusikaltėlis, valdžioje išliks tol, kol Rusija ir Iranas neleis jam žlugti, ir tol, kol JAV nenustos būti tik stebėtoja. Tačiau net ir tuo atveju, jei, kaip būgštauja Sirijos opozicija, išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš tiesų užmegs glaudesnius ryšius su V. Putinu, B. al-Assadas Sirijai taikos neatneš. Žudymas ir naikinimas nesiliaus.
