Kadaise vienam mano bičiuliui pavogė dviratį. Dviratis buvo ne iš pigiųjų, pirktas iš parduotuvės. Bičiulis labai įtūžo taip jo ir neatgavęs, o naujo dviračio nutarė ieškoti neteisėtais keliais: pats pigiai nusipirksiu vogtą dviratį, kad nebebūtų apmaudu, jei jį vėl pavogs. Deja, tokią nelegalią alternatyvą renkasi ne vienas.
VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis apgailestauja, kad lietuviams dar trūksta sąmoningumo. „Deja, lietuviams svarbiausia maža kaina, ir netolerancijos (nelegaliai veiklai – DELFI) šioje vietoje tikrai norėtųsi daugiau“, – kalba R. Matonis.
Nusipirkti vogtų daiktų nesunku
Jo teigimu, vagys siautėja per daug nesirinkdami. „Iš esmės vagiama viskas, kas turi vertę ir yra lengvai parduodama. Tarp dažniausių galima būtų įvardinti mobiliuosius telefonus ir kitą techniką, dviračius, juvelyrinius dirbinius“, – vardija jis.
Anot pašnekovo, visus vogtus daiktus vėliau stengiamasi parduoti ir tokiu būdu kuo geriau pasipelnyti.
„Dalis vogtų daiktų parduodama juodojoje rinkoje, per pažįstamus, kita dalis – išvežama iš Lietuvos. Kuo toliau, tuo daugiau vogti daiktai pardavinėjami internete. Tokios prekės pardavinėjamos ir turguose“, – atskleidžia jis.
Dokumentai dar nieko neįrodo
R. Matonio teigimu, vogtą prekę atskirti paprasčiau, jei žmogus perka naują daiktą – tuomet pakanka paprašyti jo dokumentų. O perkant naudotus daiktus tą padaryti gali būti nelengva.
„Žmogus, pirkdamas daiktą, turi savo turimomis priemonėmis padaryti viską, kad įsitikintų, ar daiktas nėra vogtas. Jei parduodamas daiktas jam sukelia įtarimų, jis turi pranešti teisėsaugai, nes įsigijus vogtą daiktą, jam reikės jį grąžinti savininkui“, – įspėja R. Matonis.
Interneto forumai mirga nuo istorijų, kai žmonės jau gerokai po laiko sužino nusipirkę vogtų daiktų. Kartais nuo to neapsaugo net teisėti atitinkamo daikto dokumentai. Štai vieno forumo dalyvis rašo prieš mėnesį susigundęs patraukliu skelbimu ir nebrangiai įsigijęs naują telefoną su galiojančia garantija. Kurį laiką šiuo telefonu pasidžiaugęs vyras buvo priverstas kreiptis į atstovybę, mat paprasčiausiai nebegalėjo prisijungti prie tinklo. Tuomet paaiškėjo, kad telefonas buvo užblokuotas dėl to, kad yra vogtas.
Prašo nulaužti sistemą
Nemažai to paties interneto forumo dalyvių nukentėjusiajam patarinėjo nesikreipti į policiją, mat tokiu atveju žmogus liktų ir be telefono, ir be pinigų – neva tikro vagies, kuris ir turėtų atlyginti žalą, niekas nesuras. Anot jų, geriausia šiuo atveju kreiptis į mobiliųjų telefonų remonto dirbtuves ir paprašyti jį „atrakinti“.
Telefonus remontuojančios įmonės „Telefix LT“ vadovas Dominykas Šimanskis sako, kad per savaitę sulaukia 5–6 skambučių iš žmonių, besiteiraujančių apie tokią galimybę.
„Daugiausia ši problema susijusi su „iPhone“. Žmogus turi telefoną, bet jis – kaip plyta, nieko negali su juo padaryti. Žinoma, niekas nesako, kad štai turiu vogtą telefoną ir noriu jį nulaužti. Tiesiog pasiskambina ir sako, kad nori „nuimti „iCloud“ – tai yra lyg telefono vartai, be jo negali naudotis telefonu“, – aiškina D. Šimanskis.
Pašnekovas sako, kad sunku pasakyti, iš kur žmonės gauna tokius telefonus, anot jo, kai kurie aparatai gali būti tiesiog rasti, kai kurie gauti iš užsienio, tačiau vagystės atvejo atmesti irgi negalima.
D. Šimanskio teigimu, remonto dirbtuvės tokiems klientams niekuo padėti negali. „Mes tuo neužsiimame, nes, visų pirma, tai nelabai įmanoma, o jei ir įmanoma, tai tokio „remonto“ kaina beveik prilygtų pačiam telefonui“, – tvirtina D. Šimanskis.
Turi teisintis
Skelbimų portaluose gausu siūlymų įsigyti įvairių telefonų modelių, prie kurių net puikuojasi prierašas „nevogtas“. Paskambinus pagal vieną tokį skelbimą atsiliepęs vaikinas paaiškina, kad taip prirašęs todėl, jog pardavinėja asmeninį savo telefono aparatą, nebeturintį nei specialios dėžutės, nei dokumentų, o tai pirkėjams gali sukelti įtarimų.
„Aš tiesiog nemoku saugoti daiktų, be to, telefonas senas, nebeturi nei „iCloud“, nieko, todėl ir parašiau taip. Juk dėl to paskambinę žmonės iškart klausia, ar telefonas nevogtas“, – paaiškina pardavėjas.
Vaikino tokie pirkėjų klausimai nestebina, mat, kaip tikina, tose pačiose skelbimų svetainėse išties daugybė vogtų prekių skelbimų. „Tikrai pardavinėjama daug vogtų telefonų. Man pačiam yra tekę „pasimauti“. Nupirkau merginai naudotą telefoną, o po kurio laiko paskambino policija ir pakvietė atvykti į komisariatą, nes jos telefonas buvo vogtas“, – nelinksmą istoriją prisimena jis.
Tampa sukčiavimo dalyviais
Kaip jau rašė DELFI, psichologo G. Navaičio teigimu, vogtas prekes pardavinėjančių asmenų motyvas yra gana primityvus – tai finansinės naudos siekimas: „Sunkiai surasime kitą motyvą. Problema gali būti ta, kad tie žmonės nesugeba įvertinti rizikos. Nesugebėjimas vertinti rizikų yra būdingas tiems, kurie prekiauja tokiomis prekėmis.“
Kalbėdamas apie moralinį tokių prekių pardavėjų ir pirkėjų aspektą G. Navaitis teigia, kad tokiems žmonėms sunku ramiai gyventi. „Sukčiaujantis, kitus apgaudinėjantis žmogus vargu ar gali gerai jaustis. Lygiai kaip ir pirkėjas, kuris įsitraukia į sukčiavimą. Jis yra sukčiavimo dalyvis. Ar jis tuo gali girtis, ar jis tuo gali didžiuotis, ar tai yra prestižas?“ – svarsto profesorius.
G. Navaičio įsitikinimu, lietuviai išlieka tolerantiški įvairioms nelegalioms veikloms ir visais būdais siekia sutaupyti, nes jiems trūksta pilietiškumo, jie siekia tik individualaus gėrio, o apie valstybės ir aplinkinių gerovę galvoja mažai.
Policijos atstovas ragina žmones būti atidesnius ir džiaugiasi, kad sulaukia pilietiškų žmonių pranešimų apie vykdomą galimai nelegalią veiklą. „Pavyzdžiui, žmonės apie galimai vogtų daiktų prekybą pakankamai dažnai mums praneša per socialinius tinklus (Lietuvos policijos feisbuką)“, – sako R. Matonis.
