Tokie duomenys paaiškėjo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus gyventojų apklausą. Apklausa buvo atlikta spalio 19-27 dienomis, vadinasi, dalis žmonių apklausta iki antrojo rinkimų turo spalio 23 dieną, dalis – po jo.
Per tą laiką labai išaugo S. Skvernelio populiarumas: nuo 5,4 proc. iki 13,4 proc. Tai tikriausiai nenuostabu, nes Valstiečių ir žaliųjų sąjunga būtent šį politiką siūlo užimti premjero pareigoms.
Paūgėjo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio reitingas nuo 9,3 proc. iki 12,6 proc.
Taip galėjo nutikti dėl to, kad apklausa iš dalies atlikta iki antrojo rinkimų turo. Kitaip tariant, tuo metu egzistavo tikimybė, kad konservatorių pergalės atveju G. Landsbergis galėtų tapti ministru pirmininku.
Bet antrasis rinkimų turas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams buvo negailestingas. Pergalę šventė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, laimėjusi 56 mandatus. Konservatoriai laimėjo vos 31 vietą naujame Seime.
Trečiasis asmuo potencialių premjerų sąraše yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kuris viešai yra pareiškęs, kad neketina užimti jokių pareigų Vyriausybėje ir liks vadovauti partijai Seime. Jo reitingas išaugo nuo 5,7 proc. rugsėjo mėnesį iki 11,5 proc. spalį.
A. Butkevičiaus kritimas – milžiniškas
Tuo metu ilgą laiką visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės apklausose pirmu numeriu figūravęs socialdemokratų lyderis A. Butkevičius patyrė reitingų nuosmukį: jo galimybės eiti šias pareigas gyventojai po rinkimų labai suabejojo ir šio politiko populiarumas smuko nuo 23 proc. iki 9,3 proc. Taigi smukimas siekia 13,7 proc.
Per tą laiką išaugo SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos reitingas (nuo 3 iki 5 proc.), smuktelėjo ir pasitikėjimas socialdemokratų europarlamentare Vilija Blinkevičiūtę (nuo 5,1 iki 3,6 proc.).
Tačiau į gerąją pusę pasikeitė konservatorių atstovės Ingridos Šimonytės popuiarumo kreivė: manančių, kad ji geriausiai tiktų užimti šias pareigas, padaugėjo nuo 1,3 iki 3,5 proc.
Kad į premjerus galėtų pretenduoti buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas, spalį manė 2,7 proc. apklaustųjų (rugsėjį – 5,2 proc.). Liberalų sąjūdžio lyderis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius premjero pareigoms atrodo tinkamas 2,4 proc. respondentų (buvo 4,5 proc.).
Dešimtuką užbaigia konservatorių atstovas, eksperemjeras Andrius Kubilius. Jo tinkamumą užimti ministro pirmininko pareigas įvertino 2,2 proc. apklaustųjų (buvo 3,3 proc.).
I.Zokas: kaip renkasi respondentai
Bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas teigia, kad respondentai atsakydami į klausimus apie galimus premjerus natūraliai reaguoja į Seimo rinkimų rezultatus bei atsižvelgia į realijas.
„Visos įvardintos pavardės yra pakankamai realios, jos jau svarstomos", - sako I. Zokas.
Tačiau jis pripažįsta, kad jeigu visa apklausa būtų atlikta po antrojo turo, G. Landsbergio reitingas galėjo būti žemesnis, mat jo galimybės užimti ministro pirmininko vietą realiai sumažėjo. Vis tik, pasak pašnekovo, aiškiai matyti, kad G. Landsbergio figūra regima kaip alternatyva valstiečių ir žaliųjų kandidatui S. Skverneliui.
Kodėl A. Butkevičiaus reitingas smuko taip staiga, nors prieš tai ilgą laiką laikėsi viršūnėse?
„A. Butkevičius buvo premjeras, o prieš rinkimus aiškių lyderių, kas vienareikšmiškai gali rinkimus laimėti, nesimatė. Žmonės kiekvieną dieną nemąsto, kas galėtų būti premjeras. Iš ano konteksto ir anos situacijos jis atrodė kaip esamas premjeras, kuris geriausiai tinka eiti tas pareigas. Pareigų faktorius, jei žmogus jas užima ir nepadaro kažko labai blogo, yra svarbus, žmonės nelinkę kvestionuoti esamos situacijos. Šiuo atveju pasikeitus aplinkybėms ir supratus, kad A. Butkevičius nebebus premjeras, atsigręžiama į naujus lyderius ir renkamasi iš jų", - sako I. Zokas.
Sociologas pripažįsta, kad atsakydami į klausimus respondentai būna pakankamai inertiški: jei politikas ilgą laiką vertinamas teigiamai, net po pokyčių dar kurį laiką jis vertinamas teigiamai, o jei turi neigiamą reputaciją, jos irgi labai sunku atsikratyti.
Vyriausybės veiklą vertina neigiamai
Respondentų buvo klausiama ir apie tai, kaip jie vertina dabartinės A. Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą.
Nenuostabu, kad dauguma respondentų atsakė, kad Vyriausybės veiklą vertina greičiau neigiamai arba neigiamai. Ši tendencija vyravo jau kurį laiką.
Spalio mėnesio duomenimis, neigiamai Vyriausybės veiklą vertina 21,8 proc. apklaustųjų, greičiau neigiamai - 45,2 proc.
Teigiamai A. Butkevičiaus kabineto darbą vertina 0,4 proc. respondentų, greičiau teigiamai - 22,4 proc.
Dar 10,2 proc. apklaustųjų nežinojo, kaip atsakyti.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2016 metų spalio 19-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMAI“ BŪTINA!
