Šio kandidato pergalė laikoma dideliu smūgiu provakarietiškai Vyriausybei, kurios dalis narių yra susiję su korupciniais skandalais.
I. Dodonas remia artimesnius Kišiniovo santykius su Maskva. Jo populiarumas susijęs su visuomenėje paplitusiu nusivylimu dėl kyšininkavimo skandalų, kurie palietė nuo 2009 m. valdančių proeuropietiškų partijų atstovus.
Preliminariais duomenimis, suskaičiavus apie 68 proc. balsų, I. Dodonas laimi surinkęs 51,93 proc.
Kita kandidatė Maia Sandu yra buvusi Pasaulio banko ekonomistė ir laikoma proeuropietiška figūra Moldovoje. Ji žadėjo būti neatlaidi korupcijai. Negalutiniais duomenimis, ji surinko 34,68 proc. balsų.
Prezidento posto siekė 9 kandidatai. Prezidentą tiesioginiuose rinkimuose Moldovos gyventojai renka pirmą kartą per 20 metų. Anksčiau prezidentas buvo renkamas parlamente, bet partijos ne kartą buvo patekusios į situaciją, kai nė vienas kandidatas neužsitikrindavo pakankamo balsų kiekio, o prezidento pareigas eidavo parlamento vadovas.
Jeigu nė vienas kandidatas neužsitikrins daugiau nei 50 proc. balsų, bus rengiamas antras rinkimų turas lapkričio 13 dieną.
I. Dodonas rinkimų kampanijos metu žadėjo federalizuoti Moldovą ir taip inkorporuoti atsiskyrusį Padniestrės regioną, kuriam ekonominę ir karinę paramą teikia Rusija.
Tačiau analitikai teigia, kad laimėjus I. Dodonui ypatingai didelių užsienio politikos posūkių nesitikima, mat Moldovos prezidento galios yra ganėtinai ribotos, beveik viskas turi būti tvirtinama parlamento, kuriame dominuoja proeuropietiškos jėgos. Tačiau tiesioginiai rinkimai prezidento pozicijai gali pridėti įtakos ir autoriteto.
Į rinkimus atėjo 48,92 proc. rinkėjų.
Moldova tokia, kokia yra dabar, buvo suformuota sovietų. Tarp Dniestro ir Pruto upių įsikūrusi šalis istoriškai žinoma Besarabijos pavadinimu. Ši teritorija 1940 m. buvo aneksuota SSRS kaip sovietų ir nacių Molotovo-Ribbentropo pakto pasekmė pasidalinti Rytų Europą, tarp jų ir Rumuniją.
Padniestrės regionas prieš 1940 m. turėjo autonomiją Ukrainos sudėtyje, tačiau aneksavusi Besarabiją Maskva sujungė ją su Padniestre ir suformavo Moldovos sovietų socialistinę respubliką.
Šiuo metu Padniestrė yra de facto atsiskyrusi nuo Moldovos ir tarnauja kaip Rusijos geopolitinis pleištas. Nuo 1994 m. Moldovoje autonomiją turi ir Gagaūzija, kurioje gyventojų gimtoji kalba priklauso tiurkų kalbų šeimos grupei.
3,5 mln. gyventojų turinti Moldova į politinę suirutę pateko 2014 m., kai trys didžiausi bankai suteikdami paskolas neaiškiems asmenims pradangino beveik 1 milijardą dolerių – ši suma sudarė apie 12 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Lyg to būtų maža, paaiškėjo, kad vienas iš svarbiausių šios aferos įtariamųjų – proeuropietišku politiku vadintas buvęs premjeras Vladas Filatas. Šalyje vyko masiniai protestai, pasikeitė 6 premjerai per metus.
