Negerai taip. Nebuvo dar taip mūsų gyvulių ūkyje, kad kas nors į valdžią savo noru neitų. Lėkte lėkdavo. O dabar ką matom?
Liberalai, net konservatorių už pavadžio tempiami, užsispyrė kaip asilai. Konservatoriai norėjo. Bet kai Fermos Vedėjas jiems ir socialdemokratams numetė po šieno ritinį baltame plastike ir nearogantiškai pranešė, kad tas, kuris greičiau sušlamš, tam ir portfelį kokį numes, stojo katino poza. Stebi žudiko žvilgsniu Karbauskį ir jo pasiuntinį Nulėpausį.
Negerai taip, arogantiška. Ir skamba po kaimus mokslingų vyrų ir valstiečių, savų ir svetimų moterų graudi tautiška sutartinė: kaip čia taip, konservatoriai, juk žadėjote nuo gegužės žiedų gerą girą su gerais žaliais valstiečiais gerti?
Erzelio, pykčio – kaip po banko griūties ar Kubiliaus naktinio mokesčių perversmo. Situacija – tokia pat absurdiška, kaip „Alisa stebuklų šalyje“ aprašytame teisme: kas nukniaukė pyragiukus? Nervai nelaiko net tiems, kuriems priklausytų stebėti, o ne stebėtis.
Bet jei taip ramiai atsakytume į elementorišką klausimą: ar konservatoriai privalo pulti Karbauskiui į glėbį? Ar iki rinkimų tikrai per dažnai skambėjęs jų pažadas – kaip kokia prigimtinė nuodėmė, kuri tik pagonišku Karbauskio krikštu išperkama?
Rinkimai baigėsi. O su jais – ir nežinomybė. Susidarė nauja realybė. Neprotingas tas, kuris spjauna į ją ir laikosi senų nuostatų. Išsiaiškinkime, kam ko reikia naujojo Seimo gyvulių ūkyje? Ką sufleruoja čempionų ir kiti interesai?
Ko reikia Karbauskio karvei, ir arkliui aišku. Valstybės karvė turi būti laiku ir tvarkingai išmelžta iki paskutinio pieno lašo. Jo reikia dviem „pedagoginiams“, valstybinėms vaistinėms statyti. O kaip tai dera su konservatorių katinų interesu? Žinant, kad prie tų trijų spenių, iš kurių dar trykšta pienas, katinai net nebus prileisti, o valstietis jau pažadėjo melžiamąją dar ir kankinti NKVD metodais?
Katinų interesas net nešviečia. Apskritai katinas – ne koks Bobikas, jis netarnauja šeimininkui, nes laikosi tezės, kad troba priklauso jam. Taip, galime šaipytis, kad konservatorių katinukas nebuvo patyręs, todėl padarė klaidelių, bet katės prigimtis galiausiai jį sustabdė nuo keistos koalicijos.
Kodėl tada Butkevičiaus veršiai ištiesė kanopą valstiečiams ir dar urbšiškai nulėpausišką murmelę apie nenorą „įvesti valstybėje kažkokią politinę krizę“ suvapėjo?
Veršiams kas – bile šieno padėta. Mirti vis tiek teks, tai geriau jau karstus tegu išneša iš ministerijų, ne iš opozicijos. Kuriai letaliniais atvejais valstybės pagarbos ženklai nepriklauso.
Konservatoriams tokia veršių išmintis negalioja?
Kaip visiems žinoma, katinai šieno neėda. Vis dėlto, žinodami faktų, kad kartais pasitaiko kačių, triauškiančių morkas ar petražoles, paklauskime kitaip: ar valstiečiams reikia, kad jiems melžiant valstybės karvę dalyvautų ir konservatorių katinai?
Šiek tiek. Susiklijavę su jais valdžioje konservatoriai užsičiauptų. Nebeprimintų netolimos nelabai šlovingos Karbauskio ir valstiečių praeities, rusiškų trąšų ir kombainų ar Ukrainos žvalgybos pažymų, o to reikia galvojant apie Prezidento rinkimus.
Bet iki Prezidento rinkimų – šviesmečiams prilygstantys pustrečių metų, o valstybės karvę reikia pradėti melžti jau dabar. Tai kam valstiečiams partneriai, kurie priešinsis valstybės monopoliui, valstybinėms vaistinėms ar valstiečių universitetų sanavimui?
Su 31 mandatu konservatoriai – per stiprūs. O socialdemokratai – kaip viela. Kaip nori, taip susilenks. Kad tik paskutinius ketverius metus pabūtų valdžioje. Sutiks ir su raudono Darbo kodekso restitucija, ir valstybinėmis vaistinėmis, krautuvėmis, bankais.
Juolab, kad tai – seni socialdemokratų kliedesiai, tik iki šiol vis neįgyvendinami.
O erdvės manevrui liks. Artėjant Prezidento rinkimams veršius galima nuvežti į gyvulių paruošas (zagotskotą). O gal ir patys prieš savivaldos rinkimus išsiverš iš aptvaro? Taip bus galima grįžti prie konservatorių varianto. Monopoliai ir valstybinės vaistinės jau vis tiek bus įvesti. Jei tai, žinoma, nėra naujas „Agrokoncerno“ verslo planas palankiomis sąlygomis ateiti į vaistinių verslą.
Kad ir kaip būtų ateity, Karbauskis neparodė jokio ženklo, kad nori koalicijos tik su konservatoriais. Jei būtų tokios norėjęs, nebūtų aiškinęs, kad trokšta valstiečių, konservatorių ir socialdemokratų koalicijos. Ir jau tikrai nebūtų siuntęs su konservatorių vadais derėtis Urbšio, su kuriuo ne tik derėtis – apie orus kalbėtis konservatoriams sunkiai išeina.
Jei Karbauskis būtų norėjęs konservatorių, jis kitą rytą po rinkimų būtų paskambinęs jaunajam Landsbergiui ir, pastarojo nelaimei, būtų sukirtęs su juo rankomis. Nepaskambino, vadinasi, nenori.
Ko tada nori Karbauskio karvė? Kodėl ji taip baubia ir tempia gumą, jei alternatyva – socialdemokratai?
Nieko asmeniško, tik viešieji ryšiai. Valstiečiai taip pat per daug prisišnekėjo apie permainas. Netgi daugiau nei konservatoriai. O kokios gali būti permainos su simulikais, vareikiais, pūkais, puidokais ir jovaišomis? Negana to, Karbauskis braižė tiek linijų (su tuo neis, su anuo), kad pats apsibraižė.
Viena vertus, reikia savaitės kitos žaizdelėms užgyti. Bet daug svarbiau parodyti jautruoliams, kad ne jie, o konservatoriai nenori permainų. Karbauskiui puikiai sekasi. Jis tempia gumą, bet ne tik jo šalininkai, o ir išmintingieji tautos kurmiai kaltina tik Landsbergį. Kuriam net nebuvo pateiktas derybų pasiūlymas. Karbauskis valdo viešuosius ryšius! O išmintigosios Pialėdos jam padeda.
Tai permainų nebus?
Keisti jūs žmonės. O šiaip tai jau būtų buvę, jei tiktai konservatoriai būtų ėję paskui valstiečius, kaip Butkevičiaus veršiai eina? Kažkokių bus. Visi žmonės, pasitaikę mūsų kely, keičia mūsų gyvenimą. Ką jau kalbėti apie valdžią. Bet tikrai ne visi sutiktieji mūsų gyvenimą pakeičia į gera.
Priklauso, kokių permainų norite. Jei norite daugiau komunizmo, socialdemokratai – ne kliūtis. O jei norėjote daugiau permainų universitetuose, švietime, sveikatos apsaugoje, tai valstiečiai konservatoriams vis tiek jų nebūtų leidę, nes jų siekiai čia – priešingi. Net jei būtų buvęs išvestas vidurkis tarp reformų ir grįžimo į praeitį, išeitų šnipštas.
Apskritai, kodėl dabar fokusuotis į tuos konservatorius?
Tikrai ne jie nukniaukė karalienės keptus pyragiukus. Ne jie laimėjo – ne jie ir renkasi valdžios partnerį. Pirmi buvo valstiečiai. Jų rankose – ne visos, bet tikrai dauguma kortų. Tai gal ir žiūrėti reikia į tai, ką jie daro? Dabar svarbu tai, ko nori Karbauskio karvė, o ne konservatorių katinai ar kiti gyvulėliai, kurie tai karvei teniso kamuoliukus ketverius metus padavinės.
Per daug jausmų dėl koalicijos, ponios ir ponai. Čia tik politika, o jūs draskotės taip, tarsi jaunikis ar nuotaka nuo altoriaus būtų pabėgę. Juolab, kad bet kurią akimirką viskas gali apsiversti aukštyn kojom – karvės kartais gyliuoja, kaip sako žemaičiai.
