Konkursą laimėjo teisingumo viceministras socialdemokratas Julius Pagojus, jį į pareigas paskyrė bendrapartietis ministras Juozas Bernatonis.
STT nurodė, kad sprendimas priimtas praėjusį trečiadienį.
„Nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai“, – BNS sprendimo motyvus nurodė STT.
Dėl galimo dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo į prokurorus spalio pradžioje kreipėsi Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Jo teigimu, ministerijos dokumentai rodo, jog nuo 2003-iųjų iki 2016 metų VTAT vadovo pareigybės aprašymuose reikalauta turėti penkerių metų vadovavimo stažą, tačiau 2016-aisiais rengtame konkurse ši kartelė vadovui sumažinta iki trejų metų – būtent tiek, kiek patirties turėjo J. Pagojus.
„Informacija leidžia manyti, kad siekiant bet kokia kaina prieš rinkimus užimti svarbios institucijos vadovo kėdę, galėjo būti klastojami oficialūs dokumentai, padirbinėjami pareigūnų parašai“, – teigė V. Benkunskas.
J. Pagojus tarnybos vadovu paskirtas rugsėjo pabaigoje, praėjus mėnesiui nuo laimėto konkurso. Jis pareigas pradės eiti nuo lapkričio 1-osios, pasibaigus dabartinio vadovo Felikso Petrausko kadencijai.
Iš viso konkurse dalyvavo šeši asmenys. Opozicija kritikavo, kad konkurso į naujo tarnybos direktoriaus pareigas sąlygos galėjo būti sukurtos siekiant sumažinti konkurenciją J.Pagojui ir užtikrinti jam darbo vietą po rinkimų į Seimą. Teisingumo ministerija teigia, kad konkursas, kuriame dalyvavo šeši asmenys, organizuotas skaidriai.
28-erių J.Pagojus 2011 metais įgijo teisės magistro laipsnį Vilniaus universitete, 2012 metais taip pat Vilniaus universitete įgijo ekonomikos bakalauro laipsnį. 2012 – 2014 metais jis dirbo teisingumo ministro J.Bernatonio patarėju, o nuo 2014 metų eina teisingumo viceministro pareigas.
J. Pagojus taip pat vadovavo kelioms Lietuvos jaunimo organizacijoms.
