Ieškinyje teigiama, kad Th. May viena pati neturi teisės inicijuoti Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio įgyvendinimą ir pradėti derybas šiuo klausimu nustatant dvejų metų laikotarpį, per kurį JK turi pasitraukti iš ES.
Po kelias dienas trukusio nagrinėjimo teismas atmetė ieškinį, kurį pateikė jungtinės politikų ir žmogaus teisių gynėjų pajėgos.
Ieškovų teisininkai mėgino įtikinti teismą, kad Šiaurės Airijos Asamblėjos nariai gali vetuoti „Brexit“ ir daryti įtaką priimant sprendimą, ar rengti derybas dėl „Brexit“ ir užtikrinti taikaus proceso garantijas, įtvirtintas 1998 m. Didžiojo penktadienio sutartyje, užbaigusioje smurtą tarp respublikonų ir lojalistų.
Vis tik Šiaurės Airijos generalinis prokuroras Johnas Larkinas informavo, kad teismas 1988 m. sutartyje neįžvelgė jokių su „Brexit“ galimai susijusių dalykų, ir pridūrė, kad nėra jokių esminių įsipareigojimų, dėl kurių būtų privaloma tęsti narystę ES.
Taip pat buvo pateiktas papildomas skundas dėl „Brexit“ poveikio Šiaurės Airijos taikos procesui
Į teismą dėl „Brexit“ kreipėsi grupė skirtingoms partijoms priklausančių politikų ir bendruomenės aktyvistų. Jie tvirtino, kad „Brexit“ negali būti primestas Šiaurės Airijai dėl 1998-ųjų Didžiojo penktadienio susitarimo – tarptautinės sutarties, kurioje dalyvauja kaimyninė Airijos Respublika ir kuri suteikia Šiaurės Airijos gyventojams būsimų konstitucinių pakeitimų kontrolę.
Pasak jų, netekus finansavimo iš ES fondų, gali nukentėti Šiaurės Airijos taikos procesas, kurio pamatas yra Didžiojo penktadienio susitarimas.
Verdiktas buvo paskelbtas po tris dienas anksčiau šį mėnesį vykusio nagrinėjimo.
„Nors gali greit papūsti permainų vėjas, tikslios jo krypties dar negalima nustatyti, tad esama netikrumo - kaip rodo diskusija, koks būtų pasitraukimo iš ES poveikis Šiaurės Airijos sausumos sienai su Airija“, - sakė P. Maguire'as.
Per birželio 23-iosios referendumą dėl narystės ES 52 proc. britų balsavo už Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES. Šiaurės Airijoje 56 proc. rinkėjų balsavo už tolesnę narystę bloke.
