aA
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori ir vėl paversti Rusiją supervalstybe. Šveicarų leidinys „Neue Zurcher Zeitung“ suformulavo šešis pagrindinius jo plano punktus – nuo karo Sirijoje ir Ukrainos iki vidaus politikos.
V. Putinui panorėjus: grėsmingi caro planai pasauliui
© Sputnik

Taigi visų pirma pasitelkęs Sirijos konfliktą V. Putinas nori paversti Rusiją patikima arabų sąjungininke. Be to, kaip teigia Rusijos ekspertas iš St. Gallen universiteto Ulrichas Schmidas, Rusiją labai neramino Sirijos prezidento Basharo al Assado pozicijos 2011 m. prasidėjus pilietiniam karui: „V. Putinas iš esmės bijo režimų kaitos autoritarinėse valstybėse, nes tai gali sukelti pavojų Rusijoje nusistovėjusiai santvarkai“.

Dar Rusijos karinė operacija Sirijoje rodo, kad Rusija ignoruoja žmogaus teisių pažeidimus ir negrūmoja žmogaus teises pažeidžiantiems režimams pirštu, o tai savo ruožtu, kaip pastebi U. Schmidas, patinka tokioms šalims kaip Egiptas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Persų įlankos regione esančios sunitų valstybės tradiciškai laikomos JAV sąjungininkėmis, todėl Rusijai tenka pagrindinės šiitų sąjungininkės vaidmuo, o tai reiškia bendradarbiavimą su Iranu

Antras punktas, kurio laikosi Rusija, - kuo labiau atitolinti savo kaimynus nuo Europos Sąjungos (ES). „Rusija jau ėmėsi visų priemonių, kokias tik turėjo, siekdama neleisti Ukrainai įstoti į ES ir NATO, ir jai tai pavyko pasiekti, - konstatavo U. Schmidas. – V. Putinas nenori perleisti Ukrainos Vakarams, nes jai numatė kitokį kelią – narystę Muitų sąjungoje.“

S. Šoigu ir V. Putinas
S. Šoigu ir V. Putinas
© Sputnik/Scanpix

„V. Putino nedomina karinio konflikto pabaigimas Ukrainoje, o status quo jo interesus atitinka labiausiai“, - samprotavo U. Schmidas, primindamas apie analogišką 2008 m. Gruzijoje susiklosčiusią situaciją, kai ši šalis neteko dviejų respublikų, kurios iki šiol lieka kontroliuojamos karinio Maskvos protektorato.

Trečioji užduotis – silpninti JAV. Rusija, kaip rašo šis šveicarų leidinys, dešimt metų mėgina mesti iššūkį JAV – vienintelei dabartinei supervalstybei, ir nustatyti kelių valdžios centrų diktuojamą pasaulinę santvarką. Pagal tokią tvarką pasaulyje be JAV ir Rusijos vaidmenys turėtų tekti Japonijai, Kinijai, Pietų Amerikai ir Europai.

Dar vienas „Neue Zurcher Zeitung“ leidinio tekste minimas punktas – Rusijos noras, kad ES išjos naftą pirktų ir ateityje.

„Taigi, nepaisant to, kad Rusija savo kailiu patiria sankcijas, Maskva mėgina ignoruoti ES kaip bendrą struktūrą, todėl V. Putinas susitinka su ES atstovais tik išimtiniais atvejais, - aiškino ekspertas U. Schmidas. – Vietoje to Kremlius laikosi kitokios strategijos ir vykdo derybas ne su ES, o pasirenka tokias valstybes kaip Slovakiją, Vengriją, Graikiją ar Austriją, kurios draugiškai nusiteikusios Rusijos atžvilgiu.“

Penktuoju punktu turėjo tapti ES atsvara tapsiančio projekto sukūrimas. „Vis tik Eurazijos ekonominės sąjungos politinės integracijos planai stipriai sulėtėję po Krymo aneksijos, - susiklosčiusią situaciją komentavo U. Schmidas.

Kazachstaną apėmęs nerimas, nes ketvirtadalį šios šalies gyventojų sudaro etniniai rusai. V. Putinas parodė, kad dangstydamasis rusų tautybės gyventojų gynimu jis vienu mostu gali užgrobti svetimas teritorijas. Kitos Muitinės sąjungos valstybės narės taip pat ėmė baimintis Rusijos viršenybės.“

Užsienio politikos srityje V. Putinas mėgina nukreipti dėmesį nuo problemų žvangindamas ginklais.

Kremliui pavyksta gyventojų dėmesį nukreipti į kitas problemas. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę žiniose daug dėmesio buvo skiriama kariuomenei, kalbant tiksliau – karinių laivų siuntimui į Viduržemio jūrą, penkių tūkstančių rusų desantininkų dalyvavimui mokymuose Egipte ir didžiausiems šalies istorijoje Nepaprastųjų situacijų ministerijos mokymams.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.