Viena iš priežasčių, kodėl Baltijos valstybių gyventojai nenori ar negali įsijausti į kito žmogaus būseną, gali būti individualistinės visuomenės tradicijos bei regiono socioekonominė istorija, samprotauja W. Chopikas.
Tyrimas, kurį skelbia rus.lsm.lv, buvo vykdytas 63 valstybėse. Jo išvados paremtos internete atlikta apklausa apie empatiją. Į klausimus atsakė daugiau nei 104 tūkst. žmonių visame pasaulyje. Remiantis tyrimo autoriais, klausimai buvo formuluojami siekiant atsakymuose įvertinti respondento empatijos lygį.
Apklausos metu buvo kreipiamas dėmesys į žmonių gebėjimą atjausti kitus ir įsivaizduoti kito žmogaus požiūrį.
Tyrimo išvadose skelbiama, kad šalyse, kur gyvena empatiškesni žmonės, žmonės geriau sutaria tarpusavyje, greičiau išsprendžia įvairias problemas, labiau pasitiki savimi, gali pasigirsti geresne emocine sveikata ir yra socialiai aktyvesni.
Pačia empatiškiausia šalimi visame pasaulyje pripažintas Ekvadoras – jis surinko 3,97 balų. Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje su 3,15. Estija ir Latvija taip pat figūruoja sąrašo gale – atitinkamai 3,27 ir 3,37 balai. Septynios iš dešimties mažiausiai empatiškų šalių – Rytų Europoje.
„Manau, kad svarbu atkreipti dėmesį į faktą, kad sąraše esančios šalus rezultatų prasme gana arti viena kitos, todėl skirtumai labai nedideli. Be to, šalys – tarsi gyvi organizmai, vyksta nuolatinis kismas, tad procesai labai dinamiški“, – atkreipia dėmesį W. Chopikas.
Paklaustas, kodėl sąrašo pabaigoje įsitaisė Rytų Europos valstybės, tyrimo autorius paaiškino: „Tiksliai atsakyti į šį klausimą mes negalime. Projekto tikslas buvo daugiau bandomasis. Nepaisant to, didesniu kolektyvizmu pasižyminčios valstybės vidutiniškai ir labiau empatiškos. Ta pati taisyklė galioja ir šalims, kur gyvena emocingesni ir laimingesni žmonės.
“Labai daug priklauso ir nuo asmeninių savybių – empatiški žmonės yra tie, kurie lengviau randa kalbą su kitais, elgiasi sąžiningai. Daryti konkrečias išvadas remiantis viena konkrečia šalimi labai sunku, tačiau šie kintamieji gali būti pradžia. Be to, labai svarbi ir ekonominė bei politinė šalies istorija“, – komentuoja autorius.
