„Šiaurės licėjuje“ pradinių klasių mokytoja dirbanti Rasa Jurgelevičienė kartu su kolege rugpjūčio pabaigoje lankėsi Mankkaanpuron ir Taavinkylan mokyklose, Espoo mieste. Pedagogės pasakojo stebėjusios ten vykdytas veiklas, bendravusios su vietiniais švietimo srities darbuotojais, mokiniais ir kone perkandusios, kas padeda Suomijos švietimo sistemai jau daug metų pirmauti pasaulyje.
Moko technologijomis naudotis tikslingai
„Pirmasis dėmesį patraukęs dalykas – šiuolaikinių technologijų vartojimas. Jos yra visur – ir gatvėse, ar kelio klausi, nes viskas suomiškai, nors patys suomiai puikiai kalba angliškai, ar vaikus mokai. Nuo mažo iki garbaus amžiaus – visi turi išmaniuosius telefonus ir juos naudoja. Platus technologijų panaudojimas tikrai mane sužavėjo. Be to, mokykloje taip pat to nebijoma, o tikslingai naudojama mokymosi tikslams“, – pasakojo mokytoja.
Pasak pedagogės, ir Lietuvoje jaunuoliai taip pat įnikę į mobiliuosius telefonus, tačiau dažniausiai jie reikalingi tam, kad būtų pasiekti socialiniai tinklai. Tuo metu Suomijoje vaikai išmaniaisias įrenginiais mokomi naudotis tuomet, kai norima pasiekti kitų tikslų.
„Suomijos mokyklose, jei paskiriama užduotis, tai reiškia, vaikai susikoncentruoja į užduotį. Jei mokytoja paskirsto tam tikrus darbus atlikti grupelėse, jie eina į skirtingas klasės puses, koridorių, bet atlieka tas užduotis ir planšetėmis, ir mobiliaisiais telefonais, bet nenukrypsta kažkur kitur. Koncentracija yra labai didelė“, – dėmesį atkreipė R. Jurgelevičienė.
Kiekvienoje klasėje – ir interaktyvi lenta, ir planšetė, ir mobilieji telefonai
Jos teigimu, šis pavyzdys sektinas turėtų būti ir Lietuvoje. Tiesa, pripažino, kad norint tai įgyvendinti, pirma, reikėtų imti aktyviai šviesti mokytojus, antra, stiprinti mokymosi bazes, papildyti jas technologinėmis naujovėmis.
„Mokytojai tikrai neturėtų bijoti išmaniųjų technologijų, jas naudoti mokykloje. Protingai auklėjant nuo pat mažų dienų, tai puikus įrankis. Aišku, valstybinėse mokyklose turėtų būti ir tam tikra bazė įrenginių, nes ką kalbėti, jei klasėje, pavyzdžiui, tik vienas kompiuteris? Suomijoje naudojamos interaktyvios lentos – jos ne šiaip kaba, o naudojamos, planšetės, mobilieji telefonai. Jie turi sutartį su vaikų tėvais ir kiekviena šeima leidžia nešiotis telefonus ir naudoti juos mokymosi tikslais“, – pasakojo mokytoja.
Anot jos, modernūs įrankiai padeda vaikus sudominti mokslu. Pavyzdžiui, jų prašoma surasti tam tikrą informaciją ir rengiantis ją paruošti projektą, inicijuoti diskusiją.
„Beje, informacijos vaikai ieško iš įvairių šaltinių. Tarkime, lankėmės pas šeštokus, jiems draudžiamas „Wikipedia“ puslapis, nes ten informacija labai konkreti, yra tik vienas šaltinis. Mokykloje jie mokomi juos lyginti, dalintis žiniomis su kitais, diskutuoti“, – prisiminė pedagogė.
Konkurencijos visiškai nesijaučia
Pastebėjusi ji sakė ir tai, kad Suomijoje nėra konkurencijos nei tarp mokinių, nei tarp mokytojų ar mokyklų.
„Suomiai nėra orientuoti į jokius testus, egzaminų rezultatus ar reitingus, viskas nukreipta į konkretaus vaiko tobulėjimą. Vertinama tik paties vaiko individuali pažanga. Mokiniai nėra baudžiami už klaidas. Pavyzdžiui, klaidingą vietą darbe mokytojai tik pabraukia ir paprašo pataisyti, tai nėra nubraukiama raudonai ar greta parašomas teisingas atsakymas. Vaikui paliekama laisvė pačiam ieškoti, atrasti ir pasiaiškinti, kas buvo ne taip. Nematėme kokio klaidų ar taškų skaičiavimo. Tačiau kiekvieną pusmetį šeima kviečiama į mokyklą pokalbiui su mokytojais“, – sakė ji.
Anot R. Jurgelevičienės, įdomu ir tai, kad visi vaikai į mokyklas eina pagal gyvenamąją vietą – nėra taip, kad vienos mokyklos geresnės ar prastesnės. Tuo metu pačios mokyklos net priderina ugdymo programas prie vietos, kur yra įsikūrusios. Tarkime, jei netoli yra miškas, dažnai suka į jį – populiarus mokymasis iš patirčių.
Mokytojams – auksinės sąlygos
Suomijoje labai pasitikima ir mokytojais. Neretai pabrėžiama, kad jie yra laisvi rinktis ugdymo programas, dėstyti dalykus, kurie atrodo svarbūs. Tiesa, jie nėra palikti vieni, nuolat tariasi tarpusavyje, turi pagalbininkų.
„Mokytojo profesija Suomijoje yra kone prestižinė, 100 specialistų pretenduoja į 1 vietą, tad jei kandidatas jau atrinktas, vadinasi, jis tikrai kompetentingas. Be to, mokytojai nuolat tobulėja darbo metu, nes skatinamas bendradarbiavimas tarpusavyje, vieni specialistai padeda vieni kitiems. Tarkime, jei mokytojai turi laisvas pamokas, jie ateina į kolegų vedamas, padeda, po pamokų leidžia laiką kartu, planuoja tolesnius darbus“, – pasakojo R. Jurgelevičienė.
Jos teigimu, mokyklose justi ir bendra laisvė. Tarkime, gavę užduotį vaikai laisvai išeina iš klasės ją vykdyti, kas gana neįprasta Lietuvoje, kur jiems griežtai liepiama sėdėti suoluose.
„Suomijoje vaikams suteikiama natūrali laisvė. Tai mane tikrai nustebino. Sužavėjo ir visiška ramybė, tyla. Mokytojai, be abejonės, gal turi savų metodų, kaip to pasiekti, bet ir patys vaikai, pastebėjau, gana ramūs. Taip, jie bendrauja, dalinasi mintimis, tačiau laikosi susitarimų, taisyklių, niekas nešaukia, nepuola iš savo vietos ir nerodo didelių emocijų. Stebino ir koncentracija į darbą – jie ateina nusiteikę ir dirba“, – žavėjosi ji.
Mokykloje – kaip namuose
Anot mokytojos, kitaip vaikai Suomijoje yra mokomi ir šeimose – praktiškai, o ne teoriškai.
„Tuo metu mokykloje jie turi net 2 pertraukas, kurių metu kone prievarta vedami į lauką. Pirmoji pertrauka būna pusvalandžio trukmės tarp pamokų, kita – po jų, prieš būrelius. Kieme vaikus prižiūri budintys mokytojai, o patys mokiniai laksto, žaidžia, išdykauja ir galbūt taip išeikvoja perteklinę energiją“, – svarstė ji.
Pasak R. Jurgelevičienės, suomiai ir rengiasi visiškai laisvai – vaikšto be uniformų, dauguma – net be batų, basomis.
„Mokykloje jie jaučiasi kaip namie“, – konstatavo mokytoja.
Jos teigimu, Suomijoje skiriasi ir valgymo kultūra. Visi vaikai yra maitinami nemokamai, pietauja paskirtų pertraukų metu kartu su mokytojais.
„Galioja savitarnos sistema. Vaikai nuo pat mažų dienų eina patys, patys įsideda tiek maisto, kiek nori ir gali suvalgyti, taip pat patys nurenka indus, rūšiuoja atliekas. Tuo metu vyresnieji valo stalus, sutvarko kėdes, pašluoja grindis“, – apie buitį Suomijos mokykloje pasakojo pedagogė.
Stengiasi ne papeikti, o pagirti
Paklausta apie tai, kaip atrodo klasės, R. Jurgelevičienė aiškino, kad suolų vietos dažnai keičiamos – kartais jie sustumiami po du, kartais – į ratus, neretai gavę užduotį moksleiviai dirba ir kitose, pačių pasirinktose erdvėse.
„Buvome ir pirmokų klasėse, tačiau matyti, kad mėgstama migruoti iš vietos į vietą. Manau, nekreipiamas dėmesys, kaip tas vaikas sėdi, ar taisyklinga jo laikysena – Lietuvoje neretai jis turi sėdėti kaip prikaltas. Suomijoje vaikai mokomi laisvai dirbti, pramogauti“, – pasakojo ji.
Savo ruožtu mokytojai stengiasi surasti, už ką kiekvieną vaiką dienos pabaigoje galėtų pagirti.
„Suomijoje irgi yra dienynas, tačiau jame pateikiama daugiau bendro turinio informacija – ko mokosi vaikas, kokių priemonių galbūt reikėtų. Daugiau kreipiamasi ir per teigiamus paskatinimus. Pavyzdžiui, mokytojai parašo, ką gero moksleivis nuveikė, o ne kad padarė kažką negero, neatliko namų darbų ir panašiai“, – pastebėjo ji.
Turi patarimų Lietuvai
Daugiau negu dvidešimt metų mokytoja dirbanti R. Jurgelevičienė DELFI pasakojo skandinavų ugdymo metodikomis visuomet besižavėjusi, tad sulaukusi pasiūlymo aplankyti Suomiją, ilgai nedvejojusi ir šia patirtimi tikrai nenusivylusi.
„Buvo labai įdomu, kur slypi jų paslaptis, nes suomių ir pasiekimų rezultatai geri, ir mokinių motyvacija aukšta, jie nori mokytis. Nors pradinukus motyvuoti nėra labai sunku, tačiau vyresniuosius, tarkime, paauglius, nelengva. Man visuomet buvo įdomios naujovės, esu aktyvių ugdymo metodų šalininkė, tad norėjau pamatyti, kaip tai įgyvendinta praktiškai“, – apie kelionę pasakojo mokytoja.
Jos teigimu, jei ir Lietuvoje išvengtume didžiulės konkurencijos tarp mokinių, mokyklų reitingavimo, jei būtų stengiamasi mokinius ugdyti remiantis ne rezultatais, o kiekvieno asmenybe.
„Nuo šių metų suomiai turi ir naują ugdymo programą, kuri grįsta mokymu per patirtį – jie turės daugiau galimybių eiti mokytis kažkur kitur, per projektines veiklas, organizuojasi stovyklas. Tokiu atveju vaikas tarsi mokosi pats sau, dėl savęs ir tai, kas jam yra įdomu. Tai yra esminis skirtumas, nes Lietuvoje mokomasi dėl rezultatų, reitingų, pirmumo klasėje. Jei išvengsime lyginimo vienų su kitais, suteiksime mokytojams daugiau laisvės ir modernių įrenginių, išmokysime jais naudotis, daugiau skatinsime, pasieksime geresnių rezultatų“, – mano ji.
