„Marina Kaljurand šiandien anksti ryte informavo mane apie savo sprendimą siekti prezidento posto. Nors galima daryti prielaidą, kad esant keliems kandidatams, kurių pasaulėžiūra panaši, sumažėja jų abiejų šansai laimėti, kandidatavimas į prezidentus yra M. Kaljurand asmeninis pasirinkimas ir konstitucinė teisė“, – sakė vyriausybės vadovas Taavi Rõivas.
„Reformų partija Rinkikų kolegijoje rems Siimo Kallo kandidatūrą, bet akivaizdu, kad pergalei jam reikia tokio pat palaikymo ir iš kitų partijų. Renkame prezidentą ne Reformų partijai, o Estijos Respublikai, ir galutinis Rinkikų kolegijos narių sprendimas priklauso ne tik nuo jų partinės priklausomybės, bet ir nuo jų asmeninio pasirinkimo“, – sakė premjeras.
„Marina Kaljurand dėl kandidatavimo į prezidentus pareiškė norą pasitraukti iš užsienio reikalų ministrės posto, tačiau manau, jog tai nėra būtina, ir paprašiau jos ramiai apie tai pagalvoti. Poreikis turėti užsienio reikalų ministrą, kuris įdeda į darbą visą savo širdį, niekur nedings ir po rugsėjo 24 dienos“, – pabrėžė T. Rõivas.
Estijos parlamentas rugpjūčio gale per kelis balsavimo turus nesugebėjo išrinkti dvi kadencijas prezidento poste dirbusio liberalo Toomo Hendriko Ilveso įpėdinio, todėl parlamento pirmininkas sušaukė Rinkikų kolegiją valstybės vadovui išrinkti rugsėjo 24 dieną.
Rinkikų kolegiją sudarys 101 parlamento narys ir 234 savivaldybių tarybų atstovai.
Parlamentas Rinkikų kolegijai teiks du kandidatus, surinkusius daugiausiai balsų per balsavimą parlamente. Tai bus valdančiosios Reformų partijos garbės pirmininkas S. Kallas ir didžiausios opozicinės Centro partijos vicepirmininkė Mailis Reps.
Teisę teikti kandidatą į prezidentus taip pat turi ne mažiau kaip 21 Rinkikų kolegijos narys.
