aA
Neeiliniam įvykiui reikalingas išskirtinis paaiškinimas. Daugeliui žmonių iki šiol vargiai suvokiama, kaip 19-ai vyrų pavyko užgrobti keturis komercinius lėktuvus ir, panaudojus juos tarsi 400 tonų sveriančias raketas, sugriauti didžiulius pastatus, rašo esquire.com.
2001 metų Rugsėjo 11-oji
2001 metų Rugsėjo 11-oji
© Reuters/Scanpix

Praėjo 15 metų, o daug kam vis dar sunku patikėti, kad šie Amerikos karinės, ekonominės ir (jei nebūtų nugriauti) politinės galios simboliai buvo tokie pažeidžiami ir sugriuvo. Žmonėms norisi žinoti daugiau, tad kai oficialios versijos netenkina, jie ima ieškoti atsakymų kitur.

Tebėra daug rugsėjo 11-osios teoretikų. Kad ir ką jiems sakytumėte, jie atsakys – 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuoliai vyko ne taip, kaip tvirtina valdžia ar žiniasklaida. Konspiracijos teorijų šalininkai pareikš, kad vyriausybė leido įvykti nelaimei. Jie tvirtins, kad pastatai taip negalėjo sugriūti, kad Karinės oro pajėgos būtų sustabdžiusios išpuolį, jei būtų norėjusios.

Yra nesuskaičiuojama daugybė teorijų apie tai, kas iš tiesų atsitiko tą dieną. Pagal tas teorijas sukurtas žinomas dokumentinis filmas, jos aprašytos nesuskaičiuojamoje daugybėje tinklalapių. Dauguma keistos, kai kurios netgi komiškos. Šiaip ar taip, jos atskleidžia tamsiausius žmonių vaizduotės užkaborius, kuriuose sutrikimas ir neviltis virsta paranoja, o šmeižtas ir įtarimai praktiškai sumenkina nekaltų tą dieną žuvusių žmonių atminimą.

Žemiau pateikiamos devynios garsiausios konspiracijos teorijos, o taip pat – paaiškinimai, kodėl jos negali būti realios.

1. Aviacinis kuras negali išlydyti plieninių konstrukcijų

Teorija. Į Pasaulio prekybos centrą atsitrenkusių lėktuvų degalai negalėjo sugriauti statinių struktūros, nes joks aviacinis kuras degdamas neįkaista iki 1 510 laipsnių Celsijaus – tiek, kad išlydytų plienines konstrukcijas.

Paneigimas. Aviacinis kuras degdamas įkaista iki 427–815 laipsnių. Nuo tokios temperatūros plienines konstrukcijos nesilydo, tačiau joms ir nereikėjo visiškai išsilydyti, kad pastatas sugriūtų – pakako to, kad jos taptų mažiau patvarios. Plienas darosi mažiau tvirtas esant 600 laipsnių temperatūrai, be to, degė ne vien aviacinis kuras. Degios medžiagos pastatų viduje – kilimai, užuolaidos, baldai, popierius – kai kur įkaitino temperatūrą iki 1 000 laipsnių.

2. Pastatų sugriovimo sprogmenimis teorija

Teorija. Ši teorija papildo ankstesnę konspiracinę teoriją – daugeliui atrodo, kad bokštus sugriovė sprogmenys, o ne lėktuvai. Remiamasi šiais faktais: griūvant pastatams horizontaliai kilo dulkių stulpai, o pirminis griuvimas (apatinių aukštų) buvo toks stiprus, kad lėktuvai tokio negalėtų sukelti.

Paneigimas. 2005 m. pavasarį Amerikos nacionalinis standartų ir technologijų institutas išsiaiškino, kad lėktuvų nuolaužos krito į liftų šachtas, taip susidarė sąlygos degti aviaciniam kurui ir pastatai griuvo iš vidaus. Liepsna metėsi žemyn, į liftų šachtas, tad liftai nustojo veikti, o žmonės žuvo dar prieš sugriūnant bokštams. Dulkių stulpai kilo griūvant kiekvienam aukštui ir triuškinant esantį apačioje aukštą. Dėl smūgių stiprumo oras tarp aukštų šaudavo į viršų su tokiu greičiu ir jėga, kad pakildavo dulkių debesys.

2001 metų Rugsėjo 11-oji
2001 metų Rugsėjo 11-oji
© Reuters/Scanpix

3. Prekyba akcijomis ir išankstinė informacija apie išpuolius

Teorija. Prieš rugsėjo 11 d. buvo parduotas didelis kiekis oro linijų bendrovių „American Airlines“ ir „United Airlines“ akcijų, siekiant uždirbti iš jų kurso smukimo (angl „short selling“. Kai akcijas pasiskolina ir iš karto parduoda akcijų rinkoje, palaukia, kol jų kursas nukrenta, tada vėl tas pačias akcijas nusiperka ir grąžina jas tam, iš ko pasiskolino; taip galima uždirbti iš akcijų kurso smukimo.). Jas pardavė žmonės, turėję informacijos apie išpuolius.

Paneigimas. „Bloomberg“ akcijų prekybos duomenimis, kelias savaites prieš rugsėjo 11 d. užfiksuotas didelis kiekis vadinamųjų „put option“ sandorių (angl. „put option“. Toks sandoris suteikia teisę parduoti tam tikro finansinio turto tam tikrą kiekį iki sutartos datos ir už sandorio metu sutartą kainą. Tokie sandoriai pasitelkiami, tikintis finansinio turto kainos smukimo.) Rinkoje tuo metu išryškėjo padidėjęs susidomėjimas „American Airlines“ ir „United Airlines“ akcijomis. Ketvirtadienį prieš rugsėjo 1-ąją šių sandorių kiekis buvo 100 kartų didesnis už vidurkį.

Tačiau rugsėjo 11-osios išpuolius tyrusi komisija nerado įrodymų, kad vadinamasis „short selling“ įvyko dėl turėtos informacijos apie būsimus išpuolius. Pavyzdžiui, „rugsėjo 6 d. viena įstaiga JAV, neturinti ryšių su „Al Qaeda“, įsigijo 95 proc. pagrindinės „United Airlines“ bendrovės akcijų, na o, anot tyrimo, „didelė dalis įtartina atrodžiusios prekybos „American Airlines“ akcijomis rugsėjo 10 d. įvyko dėl apie akcijų pirkimus informuojančio naujienlaiškio, išsiųsto registruotiems vartotojams sekmadienį, rugsėjo 9 d. Vis dėlto, kadangi tai yra vyriausybinė ataskaita, konspiracijos teorijos šalininkų ji veikiausiai neįtikins.

4. Įsakymas nesiimti veiksmų

Teorija. Karinėms oro pajėgoms – Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabui (NORAD) buvo įsakyta nesiimti veiksmų, net kai buvo pranešta apie lėktuvų užgrobimą. Todėl nė iš vienos iš 28-ių karinių bazių nepakilo naikintuvas kurio nors iš keturių užgrobtų lėktuvų link.

Paneigimas. Kaip rašoma tinklalapyje „Popular Mechanics“, tą dieną 48-iose valstijose tik 14 naikintuvų buvo karinės parengties, be to, nebuvo kompiuterių tinklo ar pavojaus sistemos, kuri būtų galėjusi įspėti NORAD apie užgrobtus lėktuvus.

„Jie (Civilinio oro eismo kontrolė) turėjo tiesiogine prasme imti telefonus ir mums skambinti, kai kilo problema“, – sakė majoras Douglasas Martinas. Buvo skambinta tris kartus – po pirmo skambučio 8.37 val. (vietos laiku) NORAD išsiuntė du „F-15“ ir tris „F-16“ naikintuvus, bet nė vienas nepasiekė užgrobtų lėktuvų. Jų nerado, nes lėktuvų užgrobėjai išjungė lėktuvų imtuvus, tad Oro eismo kontrolės tarnybai buvo praktiškai neįmanoma nustatyti jų buvimo vietos, o NORAD radaras tuo metu buvo nukreiptas kitur ieškoti grėsmių.

2001 metų Rugsėjo 11-oji
2001 metų Rugsėjo 11-oji
© Reuters/Scanpix

5. Skylės paprasčiausiai buvo per mažos

Teorija. Po išpuolio Pentagone išmuštos dvi skylės, kurių plotis – beveik 23 m ir 3,6 m, buvo per mažos, kad jas būtų galėjęs išmušti 38 m pločio lėktuvas. Būta teorijų, kad išpuolį įvykdė palydovu valdoma raketa.

Paneigimas. „Popular Mechanics“ cituoja inžinierių Mete‘ą Sozeną: „Atsitrenkdamas lėktuvas neišmuša kontūro kaip animaciniame filmuke“.

Vienas sparnas trenkėsi į žemę, kitą nulaužė smūgio jėga. Anot inžinieriaus, į pastatą trenkėsi likusi lėktuvo dalis, kuri jau nebebuvo tvirta masė, o 3,6 m skylę pramušė lėktuvo nusileidimo ratai.

6. Neišvengiama antisemitizmo teorija

Teorija. Viena iš populiaresnių konspiracijos teorijų – kad dėl išpuolio kalti žydai. Tvirtinama, kad 4 000 Pasaulio prekybos centre įvairiuose biuruose dirbusių žydų tautybės žmonių rugsėjo 11 d. neatėjo į darbą, nes neva žinojo apie išpuolius. Ši teorija netgi yra dalis platesnės teorijos apie Izraelio siekį pastūmėti JAV į Artimuosius Rytus, Izraeliui tenkinant savo interesus.

Paneigimas. Nėra įrodymų, kad 4 000 ar kitoks žydų skaičius tą dieną neatėjo į darbą. Užtai yra įrodymų, kad per išpuolius žuvo daugiau nei 400 žydų – 10 proc. aukų.

Gandus skleidžia propalestinietiška televizija „Al Manar“ ir rusų leidinys „Pravda“.

7. Prie Pentagono nebuvo lėktuvo nuolaužų

Teorija. Tyrėjai nerado lėktuvo „Boeing 757–223“, kuris rėžėsi į Pentagoną, nuolaužų. Nuolaužų nebuvimas pastate ir aplink jį rodo ką kita – kad, pavyzdžiui, į pastatą buvo paleista raketa.

Paneigimas. Lėktuvo nuolaužos buvo rastos. „Tai tikrai buvo lėktuvas. Paaiškinsiu kodėl, – sakė po išpuolio pirmas į Pentagoną atvykęs inžinierius Allynas E. Kilsheimeris. – Mačiau pastato fasade lėktuvo sparno žymę. Radau lėktuvo nuolaužų su aviakompanijos ženklais. Laikiau rankose lėktuvo galo dalį, radau savirašius prietaisus... Laikiau rankose lėktuvo įgulos narių uniformų skiautes ir jų kūno dalis. Ar aišku?“

8. Lėktuvą „Boeing 757–200“ numušė

Teorija. Priešingai informacijai savirašiuose prietaisuose ir priešingai oficialiems pranešimams, „Boeing 757–200“ keleiviai nebandė perimti lėktuvo valdymo ir nutupdyti lėktuvo Šanksvilyje, Pensilvanijos valstijoje.

Lėktuvą numušė kitas lėktuvas. Įrodymai? Liudininkas pasakoja apie matytą paslaptingą baltą lėktuvą, be to, vieno lėktuvo variklis buvo rastas „gana toli“ nuo dužimo vietos, o buvęs (naikintuvo) „F-16“ pilotas laidoje „The Alex Jones Show“ tvirtino pažinojęs pilotą iš Šiaurės Dakotos nacionalinės oro apsaugos, kuris pašovė lėktuvą.

Paneigimas. Toje teritorijoje buvo dar vienas lėktuvas, tai buvo marketingo įmonei priklausęs lėktuvas, anot „Popular Mechanics“. Federalinė aviacijos administracija susisiekė su antruoju pilotu Yatesu Gladwellu, kai lėktuvas jau ruošėsi leistis Johnstown-Cambria oro uoste, 20 mylių į šiaurę nuo Šanksvilio, ir paprašė ištirti vietovę. Y. Gladwellas patvirtina šį pasakojimą.

„Variklis“ buvo vieno variklio ventiliatorius, jį rado už 274,32 m nuo lėktuvo sudužimo vietos, ta kryptimi, kuria skrido lėktuvas.

Nacionalinės oro apsaugos atstovas spaudai sakė, kad pilotas – majoras Rickas Gibney, kuris neva pašovė lėktuvą, tą dieną skrido visiškai kitur su keleiviu Edu Jacoby, kuris paneigė minėtą konspiracijos teoriją.

9. Lėktuvus užgrobę teroristai tebėra gyvi

Teorija. Konspiracijos teorijos šalininkai iš karto po išpuolių pamatė BBC pranešimus, kad įtariami užpuolikai (atpažinti teisėsaugininkų) iš tiesų tebėra gyvi ir sveiki. Tai rodo, kad išpuolius įvykdė aktoriai.

Paneigimas. Pranešimuose minimi asmenys buvo kiti žmonės – su vienodomis ar panašiomis pavardėmis, rašoma kitame BBC pranešime. „Neaiškumų dėl pavardžių ar asmenų tapatybių 2001 m. galėjo kilti, nes tai dažnos arabiškos ir musulmoniškos pavardės“, rašyta vėlesniame pranešime. Taip pat rašyta, kad tiek rugsėjo 11-osios išpuolius tyrusi komisija, tiek FTB yra įsitikinę, jog teisingai nustatė 19-os teroristų tapatybę.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.