aA
Esame įdomi valstybė daugeliu atžvilgiu ir kai jau pagalvoji, kad niekas Lietuvoje nebegali nustebinti – ima ir nustebina. Šį sykį pretekstu stebėtis tapo prekybininkų susigalvotas reikalavimas iš kiekvieno perkančio alkoholį reikalauti asmens dokumento.
Valentinas Mazuronis
Valentinas Mazuronis
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Niekas nesiginčija, kad Lietuvoje alkoholio vartojimas yra per didelis ir su alkoholio vartojimu susijusios ligos bei nusikaltimai yra didžiulė problema. Tikrai reikia dėti visas pastangas, kad alkoholio vartojimas mažėtų, bet kaip visada vietoje kompleksinių ir visa apimančių priemonių Lietuvoje nusprendžiama imtis pavienių sprendimų, neturinčių nieko bendro su galutiniu tikslu. Dėl varnelės, kaip sakoma.

Daug kas prisimins, kad Lietuvoje kartą tokią tvarką jau buvo bandoma įvesti, bet naudos nebuvo jokios. Atrodytų, kam lipti ant to paties grėblio? Dabar bandymai vėl daryti tą patį, atleiskite už išsireikšimą, yra idiotizmo viršūnė. Kai jau rodos nieko kvailesnio nebesugalvosi, visuomet atsiras tokių, kurie tai padarys.

Taip, galbūt kažkas spontaniškai nenusipirks tą dieną alaus ar vyno, nes paliko asmens dokumentą, bet kuo tai padės spręsti ilgalaikį alkoholizmą, kuris ir yra didžioji problema? Galų gale, jeigu tikrai viskas gerais norais grįsta, kodėl tuomet alkoholį perkant paso reikalaujama, o tabako – ne? Ar tai mažesnė blogybė jaunimui? Nemanau.

Saikingas alkoholio vartojimas jokioje pasaulio valstybėje nėra problema. Reikalavimas kiekvienam perkančiajam pateikti dokumentą nieko iš esmės neišspręs: kas gėrė per daug, dabar gers turėdamas pasą, jaunimas visuomet atras būdų, kaip alkoholio prasimanyti, o visi stovintys per vidurį liks pasipiktinę dėl palikto asmens dokumento.

Įdėmiai sekiau prekybininkų ir valdžios atstovų pasisakymus, bandymus aklai ginti šią nesąmonę, bet nei vienas nesugebėjo paaiškinti, kaip paso reikalavimas iš vyresnio žmogaus stabdys nepilnamečių galimybes gauti alkoholio? Jiems ir iki tol nebuvo galima parduoti, o jeigu kas įsigudrindavo jiems nupirkti – nupirks ir dabar. Tad koks galiausiai tokio sprendimo tikslas?

Greičiausiai jokio, sprendimas dėl sprendimo, „išjudinti diskusiją“, kaip sakė vienas prekybininkas.

Sunku sugalvoti, ar buvo kitas laikotarpis, kai apie alkoholio žalą būtų tiek daug šnekama dar ir iki šio sprendimo: tiek žiniasklaidoje, tiek Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje. Visi šią problemą pripažįsta, bet vietoje ryžtingų kompleksinių priemonių problemai spręsti iš naujojo sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos gauname tik parašą ant neprotingo memorandumo iš kiekvieno reikalauti paso.

Gal ir nereikėjo nieko kito tikėtis? Ar realu, kad kelis mėnesius ministru pabūti gavęs proga jaunas žmogus sugalvos, kaip išspręsti įsisenėjusią problemą? O čia dar rinkimai ant nosies, populiarumo, dėmesio norisi.. Arba viskas bus dar paprasčiau: ministrą prekybininkai tiesiog gražiais žodžiais suviliojo, o dabar šią košę tenka srėbti visiems pilnamečiams Lietuvos piliečiams.

Neteko tokios tvarkos matyti jokioje kitoje ES valstybėje – visur dokumento pareikalaujama tik tuomet, kai kyla įtarimas, kad perkantysis nepilnametis. ES jau seniai atrastos ir geriausios priemonės, kaip mažinti alkoholio prieinamumą: akcizų didinimas, didesnis reklamos ribojimas ar visiškas uždraudimas, specializuotų parduotuvių steigimas, intensyvios ir ilgalaikės švietimo programos apie alkoholio žalą ir t.t. Viskas seniai žinoma, bet nedaroma. Vietoje to renkamasi ne darbą vardan rezultato, o dėl pačio darbo. Suprantu, kuo Sizifas nusidėjo graikų dievams ir buvo pasmerktas tokiai veiklai, bet kuo Lietuvos žmonės nusidėjo prekybininkams ir SAM, niekaip negaliu nesuprasti.

Matant, kad prekybininkams ir Sveikatos apsaugos ministerijai išsakomi argumentai atsimuša kaip į sieną, darbo teks imtis politikams. Toks absurdiškas sprendimas privalo būti atšauktas.