aA
Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas teigia pats negirdėjęs prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymo jam trauktis iš pareigų, todėl jo nekomentuojąs.
Juozas Olekas
Juozas Olekas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Aš galvoju, kad galėsiu su prezidente tiesiai pakalbėti, nereikėtų tarpininkų. Man prezidentė taip nesakė“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ministras.

D.Grybauskaitė antradienį po susitikimo su Seimo valdyba pareiškė, kad krašto apsaugos ministras dėl „auksinių šaukštų“ skandalo turi trauktis iš posto, kad nekompromituotų ne tik krašto apsaugos sistemos, bet ir pačios valstybės.

„Tokia situacija kompromituoja ir mūsų politines pastangas apsaugoti valstybę, skirti didesnį finansavimą (gynybai), kompromituoja mūsų sprendimus mūsų žmonių akyse, ir todėl politinę atsakomybę turi prisiimti ministras, kad nekompromituotų ne tik krašto apsaugos sistemos, bet ir valstybės, ir socialdemokratų partijos“, – antradienį Seime žurnalistams sakė prezidentė.

„Kreipiuosi tiek į ministrą, tiek į socialdemokratų vadovybę – prisiimti politinę atsakomybę reiškia nustoti daryti gėdą valstybei ir krašto apsaugos sistemai, tai reiškia, toks ministras negali dirbti ir dar išėjęs meluoti ir aiškinti, kad kreipėsi į prokuratūrą. Dėl pavadinimo, ne dėl kainos“, – pridūrė prezidentė.

J.Olekas tvirtino, kad svarstytų prezidentės raginimą atsistatydinti, jeigu jį išgirstų asmeniškai.

„Svarstyčiau, ką ji pasakė, bet kol kas tokio pasakymo negirdėjau“, – teigė ministras.

Jis atmetė prezidentės kaltinimus melu neva Krašto apsaugos ministerija į prokuratūrą kreipėsi ne dėl per brangių kariuomenės pirkinių. Pasak šalies vadovės, tuomet ministerija skundėsi tik dėl prekių žymėjimo. Pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, šių metų birželį nusprendė jį nutraukti, nes padaryta nusikalstama veika,

„Mes kreipėmės dėl mūsų darbuotojų pareigų neatlikimo, tai yra ar nėra mūsų darbuotojų kaltės sudarant šitą sandorį, ir antra – dėl kompanijos, ar nėra iš jos pusės sukčiavimo“, – tvirtino J.Olekas.

Tą patį jis sakė per susitikimą su opozicine Liberalų sąjūdžio frakcija antradienį.

Pasak ministro, sutartis dėl lauko virtuvės reikmenų pirkimo su bendrove „Nota bene“ sudaryta 2014 metų spalį. Tų pačių metų gruodį Krašto apsaugos ministerija sulaukė signalų, kad šis pirkimas – įtartinas. Anksčiau ministras yra minėjęs, kad tokie signalai buvo gauti iš Antrojo operatyvinių tyrimų departamento.

„Suveikė mūsų kontrolės sistema, kad ten kažkas atsitiko kitaip nei buvo planuota. Paskyriau generalinę inspekciją, kad atliktų patikrinimą“, – pasakojo J.Olekas.

Jo žodžiais, į ministerijos Generalinę inspekciją ir vidaus auditą kreiptasi 2015 metų sausį, gavus jų išvadas tų pačių metų kovą išsiųstas raštas prokuratūrai ir Karo policijai dėl galimos nusikalstamos veikos. Anot J.Oleko, tuo pačiu kariuomenės vadui nurodyta toliau nevykdyti preliminarios sutarties su „Nota bene“.

„Pagal ją daugiau niekas nebuvo perkama“, – pabrėžė jis.

Ministras taip pat akcentavo, kad pirmiausia perkamų virtuvės įrankių kainos ir sukėlė įtarimą.

„Viską nustatėme mes, nustatė Krašto apsaugos ministerijos audito tarnyba. Mano pavedimu apėjo parduotuves, kur tokiais įrankiais prekiaujama, ir atnešė man nuotraukas, kad užkeltos kainos“, – pasakojo politikas Liberalų sąjūdžio frakcijoje.

Jis pasakojo, kad teisėsaugai buvo pateiktos būtent ministerijos darbuotojų darytos nuotraukos, kaip įrodymas apie galimą nusikalstamą veiką. Anot J.Oleko, apie lipdukus kreipimęsi į prokuratūrą esą nebuvo kalbos.

„Neteisingų kainų pateikimas yra sukčiavimo dalis. Aš tikrai negaliu šiandien pasakyti, kad mes kreipėmės tik dėl lipdukų. Apie lipdukus kreipimęsi nieko nėra parašyta“, – sakė Krašto apsaugos ministerijos vadovas.

Jo teigimu, teisėsauga turėjo nuspręsti, koks nusikaltimas padarytas ir kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį pritaikyti.

Liberalams J.Olekas pasakojo, kad po šio atvejo ministerijos departamente įsteigtas specialus padalinys, kuris užsiima prevencija viešųjų pirkimų srityje, surengti mokymai 400 žmonių, dirbančių su viešaisiais pirkimais.

„Tokio tipo pažeidimų, ačiū Dievui, daugiau nefiksuota“, – tvirtino ministras.

Praėjusį antradienį kilo ažiotažas Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) paskelbus, kad kariuomenė aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina pirko virtuvės reikmenų. VPT paskelbė, kad 2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį - už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.

Šie įrankiai iš „Nota bene“ įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų. Anksčiau su bendrove buvo sudaryta preliminari 1,6 mln. eurų vertės sutartis dėl lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo.

Pirmadienį kariuomenė pranešė grąžinanti bendrovei „Nota Bene“ įsigytas lauko virtuvės atsargines dalis ir agregatus bei pareikalavo grąžinti lėšas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.