„Čia daugiau liestų istorinę tematiką. Kaip žinote, yra Lenkijos priimti tiesės aktai Ukrainos klausimu. Mes turime kalbėti žvelgdami iš šių dienų realijų“, – BNS ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Ji teigė penktadienį ketinanti apie minėtą pareiškimą telefonu kalbėti su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Andrejumi Parubijumi. Anot L. Graužinienės, bus aptartas ir pareiškimo turinys, ir forma.
„Dabar dar nematau nei teksto, nei dokumento. Dar pirminis etapas“, – tvirtino ji.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados spaudos tarnyba pranešė, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovai yra sutarę priimti bendrą pareiškimą apie tragiškus savo istorijos įvykius. Dokumentą planuojama paskelbti iki rugsėjo 17-osios.
„Esu įsitikinęs, jeigu atgaivinsime tradiciją pateikti bendrus vertinimus, ieškoti ir nustatyti bendrą grėsmės mūsų šalims šaltinį, tai ir Lenkija, ir Lietuva, ir Ukraina taps stipresnės, galingesnės, sugebės įveikti nesupratimą ir nesutarimus, kurie kyla istorinėse diskusijose“, – pranešime spaudai teigė A. Parubijus.
Lietuvos Seimo pirmininkės teigimu, kol kas neaišku, ar tai būtų parlamentų vadovų, ar visų parlamentų pareiškimas.
„Rytoj turbūt bus aptartas tas klausimas, kokia forma. Tekstai turi būti suderinami. Turės nuomonę išsakyti ir Užsienio reikalų komitetas, jeigu reikės, ir kiti“, – kalbėjo L. Graužinienė.
Praėjusį mėnesį tarp Varšuvos ir Kijevo kilo įtampa, kai Lenkijos Seimas genocidu pavadino Antrojo pasaulinio karo metais ukrainiečių nacionalistų vykdytas lenkų žudynes.
Atsakydami į tai, kai kurie Ukrainos politikai pasiūlė parlamentui Kijeve paskelbti, kad lenkai vykdė ukrainiečių genocidą.
Iš viso nuo 1943 iki 1944 metų ukrainiečių nacionalistai nužudė nuo 30 iki 100 tūkst. lenkų Voluinėje ir rytinėje Galicijoje, tuometinėse Lenkijos, bet dabar Ukrainai priklausančiose žemėse.
Tų pačių metų pabaigoje lenkų būriai surengė atsakomąsias atakas. Skirtingais duomenimis, žuvo nuo 2 tūkst, iki 24 tūkst. ukrainiečių.
Lietuvos ir Lenkijos santykius taip pat kartais slegia XX amžiaus įvykių interpretacijos, ypač kalbant apie Vilniaus krašto aneksiją, „Armijos Krajovos“ veiklą Lietuvoje ar Paneriuose vykdytas lenkų žudynes.
