Tiesa, patys mokytojų ieškančių gimnazijų atstovai aiškina nieko stebuklingo būsimiems darbuotojams nesiūlantys, tačiau jaunus specialistus į švietimo įstaigas regionuose padedančios pritraukti iniciatyvos „Renkuosi mokyti“ atstovė Eglė Pranckūnienė atskleidžia, kad tai vis dėlto nėra visiškai tiesa.
Darbo skelbimų netrūksta
Jau iš pirmo žvilgsnio užmetus akį į darbo paieškos skelbimus matyti, kad tų, kuriose ieškomi mokytojai regionuose – netrūksta.
Pavyzdžiui, chemijos mokytojo ieško Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija, pradinio ugdymo – Trakų pradinė mokykla ir Klaipėdos rajono Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla, geografijos mokytojo – Mažeikių rajono Ukrinų pagrindinė mokykla.
Atsišaukti istorijos mokytojus prašo Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija, logopedus-specialiuosius pedagogus – Radviliškio rajono Pašušvio pagrindinė mokykla. Matematikos mokytojas reikalingas Vilniaus rajono Marijampolo Meilės Lukšienės gimnazijoje, Mažeikių „Ventos“ progimnazijoje
Kai kuriose mokyklose ieškoma ir po kelis specialistus. Tarkime, Mažeikių rajono Viekšnių gimnazijoje siūloma įsidarbinti biologijos, lietuvių kalbos ir kūno kultūros mokytojams. Tiesa, pastarasis turėtų gebėti mokyti badmintono žaidimo.
Ir tai – vos kelių minučių paieškos rezultatai.
Trūksta vienų, o ateina kiti
Savo ruožtu E. Pranckūnienė aiškino, kad į ją jau kreipėsi daugiau nei 60 mokyklų, nors parengtų specialistų jie turi vos 15.
„Tai tarsi ir paradoksas. Iš tiesų, mokytojų mokyklose kaip ir netrūksta, bet mažesniuose miesteliuose rugpjūčio mėnesį jų imama ypač aktyviai ieškoti. Ir mums šiomis dienomis labai daug kas skambina iš įvairiausių Lietuvos vietų, prašo padėti. Pastebime, kad labai trūksta matematikos ir pradinių klasių mokytojų. Buvo daug kalbama, kad trūks ir gamtos mokslų specialistų, tačiau, pavyzdžiui, mums buvo pakankamai sunku įdarbinti chemijos mokytoją. Tačiau, žinoma, sunku apibendrinti, nes remiuosi projekto patirtimi“, – aiškino pašnekovė.
Tuo metu patys jaunuoliai, E. Pranckūnienės teigimu, dažniausiai išreiškia norą tapti istorijos mokytojais. Tiesa, darbą surasti jiems yra pakankamai sunku. Gana daug šiemet, anot jos, projekte paruoštų ir gamtos mokslų mokytojų.
Siūlo ir būstą, ir apmokėti transporto išlaidas
„Mokyklos iš tiesų stengiasi įvairiais, kokiais tik gali, būdais padėti tiems jauniems mokytojams, kurie atvyksta. Manau, tai visiškai normalu. Jei tikrai trūksta mokytojų, gerai, kad ieškoma galimybių juos pritraukti“, – dėstė ji.
Anot E. Pranckūnienės, kartais naujiems specialistams surandamas būstas, kur jie galėtų apsistoti, apmokamos ir transporto iš namų iki mokyklos išlaidos.
„Kiekviena mokykla ieško būdų, ką ji gali padaryti ir kaip padėti. Mūsų mokytojai dažniausiai gyvena nuomotuose būstuose. Žinau tik vieną atvejį, kai vienas jų gyveno mokyklos bendrabutyje. Tiesa, išsinuomoti būstą regione yra gana sudėtinga, nes, nors būstų mažesniuose miesteliuose ir yra, matyt, nėra nuomos tradicijos. Tad neretai gyvenamosios vietos naujam specialistui ieško ne tik direktorius, pavaduotoja, bet įtraukiama ir mokytojų bendruomenė. Labai dažnai tą būstą ir išnuomoja kiti mokytojai ar jų pažįstami“, – aiškino ji.
Siūlo ir naudotis pramogų erdvėmis
Tiesa, nors anksčiau ir pasigirsdavo kalbų, kad mokytojai tokiuose būstuose gali gyventi nemokamai ar juos net apmoka mokyklos, E. Pranckūnienė tokius gandus neigia. Dabar padėti sutaupyti bandoma kitaip.
„Kiekvienas atvejis yra skirtingas, tačiau dažniausiai mokyklos ne apmoka išlaidas už nuomojamą būstą, o padeda jį surasti ir gal kažkaip susitaria dėl kainos. Viskas priklauso nuo mokyklos galimybių, nes tokios paskirties pinigai biudžete nėra numatyti, gal iš kokių spec. lėšų... Tačiau, manau, kad mažuose miesteliuose, kur nėra tokios didelės konkurencijos, būsto nuoma nebrangiai ir kainuoja. Gali būti, kad susitaria ir, kad tik už komunalines paslaugas reikėtų mokėti“, – sakė ji.
Be to, pridūrė „Renkuosi mokyti“ atstovė, mažesniuose miesteliuose mokytojams taip pat dažniausiai leidžiama nemokamai naudotis ir sporto sale, kitomis pramogų erdvėmis.
Veda būrelius, imasi projektinės veiklos, tampa klasės auklėtojais
Be šių privalumų prisidurti prie algos siūloma ir kitais būdais. Pavyzdžiui, naujiems specialistams sudaromos galimybės organizuoti popamokinę veiklą, tarkime, vesti būrelius, imtis naujų projektų, klasės auklėtojo darbo ar net padirbėti papildomai kitose pareigose.
„Pradedančių mokytojų atlyginimai yra nepaprastai maži, jie praktiškai gauna minimalią algą, o darbas – labai sunkus. Pirmaisiais darbo metais mokytojai turi įdėti daug pastangų pasiruošti pamokoms, jie dirba kone paromis. Tačiau „žirklės“ tarp patyrusių ir naujų mokytojų yra tokios didelės, kad atlyginimai skiriasi vos ne dvigubai. Manau, tai labai neteisinga, nes atsakomybė – lygiai tokia pati.
Tad vadovai bando ieškoti kažkokių papildomų skatinimo būdų, papildomos veiklos, kad ir naujiems būtų sudaroma galimybė uždirbti. Tačiau, žinoma, mažose mokyklose labai ribotos ir finansinės galimybės, nes mokyklos biudžetas priklauso nuo mokinių skaičiaus“, – pasakojo E. Pranckūnienė.
Skambina ir iš karto teiraujasi dėl privilegijų
Savo ruožtu Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Margarita Vilkonienė DELFI sakė, kad pretendentai į darbo vietas iš karto teiraujasi apie papildomas motyvacines priemones. Šiuo metu čia ieškoma anglų ir matematikos kalbos mokytojų (siūloma atitinkamai 19 ir 22 kontaktinės valandos, kai pedagoginė norma – 18).
„Turime nemažai pretendentų į anglų kalbos mokytojo vietą, matematikos – mažiau. Kol kas problemų nebuvo, nors ir esame regione. Tiesa, pretendentai iš karto klausia, ar kelionės išlaidos bus apmokamos, bet to nėra. Nežinau, kaip kitose savivaldybėse, bet mūsų – tikrai ne. Aš ir pati važinėju po visus rajonus, nes vertinu mokyklų veiklą, tai tradicijos apmokėti kelionės išlaidas nėra. Be to, jei planuoji važinėti, turi turėti savo automobilį, ne visada gali naudotis vyro, jei šeimoje vienas“, – aiškino ji.
M. Vilkonienės teigimu, kone vienintelė būsimiems darbuotojams siūloma privilegija – galima patogiau susidėlioti darbo grafiką, jei dirbi keliose mokyklose.
Kreipiasi ir universitetų dėstytojai, turintys mokslinius laipsnius
„Mokykla nieko pasiūlyti negali, o savivaldybė – irgi. Be to, ir pretendentų netrūksta. Tarkime, į anglų kalbos mokytojo vietą pretenduoja ir ką tik baigę studijas, dar visai neturintys patirties, ir turintys 30 metų patirtį, ir kolegijų, ir universiteto dėstytojai – žmonės su moksliniais laipsniais. Žmonės ieško papildomo pragyvenimo šaltinio“, – konstatavo gimnazijos pavaduotoja.
Paklausta, kodėl mokytojų vis dėlto ieško, jei pasiūla tokia didelė, ji juokėsi, kad matematikos mokytojo vieta jų mokykloje – stebuklinga. Kas pradeda dirbti, pastoja, tad išeina motinystės atostogų. Tuo metu buvusi anglų kalbos mokytoja susirado darbą Šiauliuose.
Su mokytojų emigracijos problema M. Vilkonienė aiškino asmeniškai nesusidurianti – jos atstovaujamoje gimnazijoje to nėra, tačiau tikino galinti suprasti svetur uždarbiauti išvykstančius pedagogus.
„Begalinė atsakomybės kančia krenta ant mokytojų pečių. Iš mokytojo reikalauja visi, kas gali, nes šiuo darbu suinteresuotų grupių – daugybė. Ir vaikai, ir tėvai, ir seneliai, ir aukštosios mokyklos, ir visa visuomenė. Kiekvienos tos grupės atstovas turi savitą supratimą apie mokytojo darbą, savų reikalavimų. Kartais pajuokauju, kad apie pedagoginį darbą Lietuvoje išmano visi, kas tik gali“, – sakė M. Vilkonienė.
Vietoje privilegijų, priminimas: turėsi visą save atiduoti
Papildomų privilegijų būsimiems mokytojams aiškina nesiūlanti ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos l.e.p. direktorė Almutė Valtienė. Čia ieškoma istorijos ir matematikos mokytojų pradinukams (atitinkamai siūloma 18 ir 10 kontaktinių valandų).
„Ką gali miesto mokykla pasiūlyti? Tas lėšų trūkumas visur yra. Manau, šiaip ar taip, mūsų mokytojai gyvena kur netoliese, tad jiems nėra kokios papildomos skatinimo priemonės siūlomos. Neteko girdėti, kad ir kituose regionuose taip būtų. Abejoju“, – mintimis dalijosi A. Valtienė.
Nepaisant to, direktoriaus vadavimo laikotarpiu, per savaitę, ji tikino sulaukusi dviejų prašymų priimti į siūlomas pozicijas.
Už tai, ką atiduoda, mano tegaunanti tik trečdalį priklausančios algos
„Jei jau pasiryžai eiti į gimnaziją, turi žinoti, kad dirbsi ir dieną ir vakarą – mes save atiduodam. Jei nori gimnazijos lygį išlaikyti, turi visą širdį atiduoti“, – kad naudos pasiekti čia sunkiai pavyks, aiškino ji.
Pasak A. Valtienės, mokytojų kaita gimnazijoje nėra didelė. Viena trūkstama specialistė išėjo iš darbo dėl sveikatos, kitai metas į pensiją.
„Mokytojų atlyginimas, žinoma, juokingas, įvertinus tai, kad darbo valandų tu neskaičiuoji. Jei turi aukštesnę kategoriją, dar gauni, krūviai mūsų gimnazijoje pakankami, tačiau už tą, ką duodam, gal trečdalį tegaunam“, – tikino pašnekovė.
