Triukšmingomis eitynėmis Kaune neformalus jaunimo judėjimas protestavo prieš naująjį Darbo kodeksą. Jų rankose, nežinia kodėl, krašto gynybą su visuomene supriešinantis plakatas skelbia: „Jūsų saugumas, mūsų skurdas“.
Savaitę Kauno miesto sode gyvenę protestuotojai prieš Jonines nusprendė savo palapines perkelti prie Vyriausybės. Internete paskelbtame vaizdo įraše girdėti, kaip jaunuoliai sako norintys revoliucijos.
Ta „revoliucija“ – tai savavališkai užgulta vyriausybė: maždaug pusšimtis žmonių Kudirkos aikštėje pasistatė palapines, grasino nesitraukti tol, kol Darbo kodeksas nebus atšauktas.
Premjeras Algirdas Butkevičius suabejojo ar piketuotojai skaitė Darbo kodeksą, ar žino, dėl ko protestuoja. Šie piktinasi, kad premjeras nenori išklausyti.
Premjero atstovė sako, kad su jaunuoliais dialogo pradėti nepavyksta – jų atstovai buvo kviesti kelis kartus, tačiau į vyriausybės pastatą ateiti atsisakė.
„Sutarėm vieną laiką, laukiam 11 val. Paaiškėjo, kad jie neateis ir laiką nukėlė. Tada viską metam, laukiam protestuotojų, kada jie ateis 13:30. Tada jie pareiškė, kad neišeis, nes jie laukia kažkokio savo vieno lyderio. Tas lyderis ateina, bet jie nusprendžia nebeateiti pas mus. Tiesiog, vyksta žaidimas“, – aiškino premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Į tą „žaidimą“ netruko įsitraukti ir profsąjungos. Tarp kauniečių palapinių atsirado ir profesinių sąjungų plakatų su jų pavadinimais, tačiau profsąjungų atstovai kratosi atsakomybės už šią protesto akciją.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad profesinė sąjunga neinicijavo šitos akcijos, o aš manau, kad mes gyvename demokratinėje valstybėje ir protestai tai yra normalus būdas išreikšti savo nepritarimą priimamiems sprendimams“, – sakė Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičienė.
Savo lyderių nenori išduoti ir neformalaus judėjimo dalyviai, dažniausiai prisistatantys tik vardais.
Palapinių miestelio protestuotojas Justinas Grigas teigia, kad nėra vieno organizatoriaus. Visi žmonės prie vyriausybės – tai spontaniškai susirinkę žmonės, kurie protestuoti pradėjo Kaune.
Protestuotojai greičiausia nenori išduoti šios akcijos lyderių, kurie pagal įstatymą turėtų prisiimti atsakomybę už pažeidimus.
Anot J. Grigo, policininkai protestuotojus globoja ir palaiko, demonstruoja solidarumą.
Tuo metu Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis sako, kad jeigu bus nustatyta, kad protestuotojai iš palapinių miestelio pažeidė kažkokius teisės aktus, tai atitinkami sprendimai ir bus priimti.
Feisbuke galima rasti nuotrauką, kurioje matyti, kaip Lina ir Isandrijus paryčiais girti ir apsinuoginę surengė vadinamąjį antiperformansą – meninę akciją prie vyriausybės durų. Penktadienį policija informavo laidos „Savaitė“ žurnalistus, kad kol kas surašyti ir bus perduoti teismui 6 administracinės teisės pažeidimo protokolai. Sprendimą dėl akcijos teisėtumo būtina priimti per šešis mėnesius. „Savaitės“ šaltinių duomenimis, kai kurie šios protesto akcijos organizatoriai buvo apmokyti vienoje užsienio valstybėje kaip elgtis, kad būtų išvengta pasekmių dėl įstatymų pažeidimų.
Penktadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su darbdavių ir profsąjungų atstovais. Artimiausiu metu prezidentė turi apsispręsti, ar pasirašyti Darbo kodeksą. Manoma, kad šalies vadovė grąžins Darbo kodeksą Seimui, siūlydama keisti ne vieną dešimtį straipsnių iš daugiau nei trijų šimtų.
Profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad protestuojantys daro neteisingą prielaidą dėl galimų konfliktiškų santykių tarp darbdavių ir darbuotojų, prezidentė neturėtų pasiduoti tokioms nuotaikoms: „Man atrodo, dabar daugelis žmonių žiūri į prezidentę ir pagrindinis klausimas, ar prezidentė įsiklausys į argumentuotą nuomonę, ar vis dėlto labiau žiūrės iš viešųjų ryšių perspektyvos.“
Prie Vyriausybės stovyklavietę organizavę kauniečiai, stoję prieš Darbo kodeksą, nėra protestų akcijų naujokai. Vasarį šis neformalus judėjimas pasivadinęs „Aukštojo Moxlo fakultetu“ prisidėjo prie mokytojų streiko, ragino krašto gynybai numatytas lėšas skirti švietimui. Vieną iš mokytojų profesinių sąjungų ir studentus bendrai veiklai telkė anarchistinės jėgos. Tie patys pernai protestavo, kai Seimas svarstė ar reikia atnaujinti kariuomenėje šauktinių kvietimą.
Tuo pačiu metu aukštosiose mokyklose platintas kaip autonominis studentų laikraštis pristatomas leidinys „Unizinas“. Kaip tik tuo metu, kai Lietuvos visuomenė svarstė ar dėl Rusijos agresyvių veiksmų reikia kariuomenėje šauktinių. „Unizinas“ ragino būti nusiteikusius riaušėms ir sistemingam priešinimuisi valstybei, būti antivalstybiškais, nekęsti kariuomenės. Panašios akcijos kartojasi.
Viena iš pastarojo protesto dalyvių prie vyriausybės šiuo metu teisiama už tai, kad pernai Vasario 16-sios išvakarėse klijavo plakatus su užrašu „Sudegink Ruklą, deportuok vyriausybę, imigrantai Welcom!“ Šie plakatai išklijuoti Kauno Laisvės alėjoje, prie istorinės Prezidentūros, juos spėta pašalinti iki oficialių renginių pradžios.
Prie vyriausybės palapinių miestelio – sutapimas ar ne – bet galima išvysti ne vieną radikalą, nepatenkintą Lietuvos naryste ES ir NATO, šalies gynybinių galių stiprinimu, požiūriu į agresyvų kaimyną. Profesinių sąjungų konfederacijos lyderis, socialdemokratas Arūnas Černiauskas vis dėlto linkęs palaikyti protestuotojų pastangas ir ragina tęsti vyriausybės apgultį. „Aš galvoju, kad skirstytis dar tikrai anksti“, – sakė jis.
