Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą.
Tradiciškai artėjant rinkimams pasirodo vis daugiau pranešimų apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus. Ne išimtis ir pranešimai apie galimus rinkėjų papirkimo atvejus. Tačiau ar šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, numatantis atsakomybę už rinkėjų papirkimą, tikrai aktualus?
Baudžiamajame kodekse yra vos vienas 172 straipsnis: „Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise“, numatantis atsakomybę už trukdymą rinkėjams, kurio nuostatos skelbia, jog „Tas, kas naudodamas psichinę prievartą ar papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė Lietuvos Respublikos piliečiui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu, apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“.
Iš minėto Baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijos matyti, jog tam, kad būtų pripažintas trukdymas rinkėjui pasinaudoti savo teise rinkti, pirmiausia reikia nustatyti keletą dalykų, t. y. kad asmeniui buvo trukdoma realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam ar dalyvauti referendume naudojant psichinę prievartą, apgaulę, arba tokį asmenį paperkant, bei nustatyti, kad tas poveikis buvo toks, jog iškreipė tikrąją rinkėjo valią, dėl ko rinkėjas negalėjo rinkimuose balsuoti už norimą partiją ar kandidatą, o balsavo už įtaką darančio asmens nurodytą asmenį.
Arba, kitaip tariant, trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti pripažįstamas tada, kai veikiant tam tikru būdu bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkinamas. O vienas iš alternatyvių dispozicijoje nustatytų trukdymo įgyvendinti savo teisę rinkti būdų – papirkimas pasireiškia rinkėjo palenkimu už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas atsisakyti pasinaudoti rinkimų teise, naudojantis šia teise balsuoti už ar prieš konkretų kandidatą.
Veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar atlygis duodamas, žadamas duoti rinkėjui ar kitam asmeniui, ar atlygis buvo duotas dar iki asmens balsavimo rinkimuose, ar pažadėtas duoti jau prabalsavus, svarbu nustatyti, jog taip siekiama papirkti rinkėją, kad pastarasis elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas.
Taigi, kaip matyti, rinkėjų papirkimas pats savaime dar nereiškia nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje, padarymo. Asmenį pripažįstant kaltu, padarius minėtą nusikaltimą, būtina nustatyti, kad papirkdamas rinkėjus toks asmuo trukdė rinkėjams realizuoti savo teisę rinkti.
Šioje vietoje ir kyla didžiausia problema: ar pinigų, materialinių gėrybių davimas ar neatlygintinas paslaugų suteikimas rinkėjui, jeigu jo tikroji valia nebuvo iškreipta, laikytinas Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio nuostatų pažeidimu ir už tai gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė?
Teismų praktika šiuo atveju sako, jog jeigu rinkėjas materialinėmis gėrybėmis, pinigais ar paslaugomis buvo prašomas balsuoti už tam tikrą partiją ar kandidatą ir rinkėjas už juos balsavo, tačiau balsavo ne todėl, kad kažkas jo paprašė arba pasiūlė atsilyginti ar atsilygino, bet todėl, kad jis palaiko tam tikros partijos idėjas, jam yra priimtinos partijos programinės nuostatos, ar todėl, kad, pavyzdžiui, jis mano, jog atitinkama partija ar kandidatas yra geriausi ir būtų už juos balsavęs nepriklausomai nuo to, ar jam būtų suteiktos materialinės gėrybės ar ne, tokiu atveju nusikalstamos veikos nėra.
Tačiau, ar „siekis“ įvairiomis materialiomis dovanomis, pinigais ar paslaugomis paveikti (papirkti) rinkėjus, kad pastarieji balsuotų už tam tikros partijos kandidatų sąrašą ar kandidatą gali būti nebaudžiamas?
Galbūt jau pats laikas taisyti esamas spragas ir keisti šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso nuostatas, reguliuojančias trukdymą pasinaudoti rinkimų teise ir aiškiai numatyti, jog baudžiamoji atsakomybė taikoma ne tik tais atvejais, kai rinkėjui buvo faktiškai sutrukdyta pasinaudoti rinkimų teise ar rinkėjas buvo papirktas, bet ir tais atvejais, kai įvairiais būdais ir priemonėmis buvo „siekiama“ paveikti rinkėjų valią?
