Paradoksalios situacijos Seime išryškina Seimo daugumos abejingumą Orlando įvykiams. Birželio 14 dieną Seime buvo minimos 75-osios Lietuvos žmonių tremties ir naikinimo metinės. Buvo kalbama apie sovietų žvėriškumą, artimųjų netektį, netekties skausmą. Ir nė vienas kalbėtojas nepasakė nė žodžio apie žmonių naikinimą Vidurio Rytuose, karo, smurto, iš gimtosios žemės išvaromus žmones, migrantų žūtis.
Nė vienas kalbėtojas nepasakė nė žodžio apie Orlando klube religinio fanatiko nužudytus žmones. Tarsi Lietuva būtų izoliuota pasaulio vieta, o netekties skausmas ir gedulas būtų būdingas tik lietuviams. Tačiau internetinė erdvė Lietuvoje kaito nuo piktdžiugiškų ir neapykantos kupinų pasisakymų prieš LGBT bendruomenę.
Birželio 14-ąją Seimo popietinėje darbotvarkėje buvo svarstomas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas. Kai kurie Seimo nariai krūtine gynė embriono, kaip būsimo žmogaus teises. Tokios yra jų žinios apie organizmo raidos stadijas. Taip jie niekada negynė LGBT bendruomenės žmonių teisių gyventi Lietuvoje, nepatiriant patyčių ir pažeminimo.
Trečią kadenciją stebint Seimo daugumos reakciją į LGBT, pavienių išsišokėlių LGBT įžeidinėjimus, rengiamus protestus prieš Eitynes už lygybę ir Baltic Pride’o savaitės įvykius, padariau šią išvadą: kai kuriems Seimo nariams ir partijoms reikia LGBT buvimo Lietuvoje kaip oro, nes, tik niekindami ir šmeiždami LGBT bendruomenę, tam tikri tariami krikščionys imituoja Seimo nario veiklą, sureikšmina save neapykanta žmonių įvairovei, net nesusimąstydami, kad skleidžiama neapykanta pažeidžia žmogaus teises į laisvę, neliečiamybę į privatų gyvenimą ir žemina žmonių orumą.
Kita vertus, savo neapykanta stumdami LGBT bendruomenę į visuomenės pakraštį, šie individai turi susikurtą pateisinimą buldozeriu stumti Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnio pataisą, kuria šeima tapatinama su vyro ir moters santuoka. Konservatyvioji Seimo dauguma mano, kad priėmus šią pataisą, bus užtrenktos durys tos pačios lyties santykių įteisinimui Lietuvoje.
Šiai daugumai aktyviai talkina atvykstančios į Seimą Vyskupų konferencijos delegacijos, kurios pasisako prieš žmogaus, moters ir LGBT teises. Tačiau ši dauguma pamiršta, kad visuomenėje nėra nieko pastovaus – nepritariančius visuomeninių santykių kaitai visada keičia tie, kurie naikina diskriminacinius, žmogaus teises pažeidžiančius įstatymus. Puikus pavyzdys yra naujasis Portugalijos parlamentas, kuris šalyje atkūrė socialinį teisingumą, įteisino reprodukcines teises ir LGBT teises.
Lietuvoje religinis iracionalumas aptemdė nekritiškai mąstančiųjų protus. Būtent tokio tipo asmenys kursto neapykantą prieš LGBT. Lietuvoje pamirštama tai, kad Europos kultūra formavosi ne vien krikščionybės pamatu, bet ir kritiško, racionalaus proto, abejojimo ir netikėjimo tradicijų pamatu, todėl sekuliarioje valstybėje neturi būti jokios kolektyvinės religinės prievartos prieš tuos, kurie negyvena pagal Bažnyčios sukonstruotą dogmatiškojo gyvenimo pavyzdį.
Vienas ryškiausių neapykantos kitokiems pavyzdžių yra šviežiai sukurto Vilniaus Forumo skleidžiamas melas, šmeižtas, antimoksliniai, antiistoriniai kliedesiai, nukreipti prieš Eitynes už lygybę. Forumo kreipimasis kupinas visuomenės gąsdinimų, kurie nukreipti į naivius žmones, tikint, kad šie sukurstyta neapykanta pasmerks Lietuvos LGBT bendruomenę. Platinamoje rašliavoje į vieną krūvą verčiami paistalai apie komunizmą, totalitarizmą, fašizmą, feminizmą, Europos Sąjungos sutarties principus, moterų judėjimą, lytinę tapatybę.
Religinis fundamentalizmas, sumišęs su konservatyviu mąstymu, veda prie religijos ir politikos sąaugos, tokios kaip Lenkijos partijos „Įstatymas ir teisingumas”, „Lenkų šeimų lyga”. Turime ir Lietuvos pavyzdį – Lenkų rinkimų akcija pasivadino „Krikščioniškų šeimų sąjunga“, tuo pabrėždama diskriminacinį požiūrį į kitaip gyvenančius žmones. O kur dėtis nekrikščioniškoms šeimoms, netikinčiųjų šeimoms? Šeimoms, kurios remia LGBT? Ar šios šeimos taip pat bus išstumtos į visuomenės pakraštį, jei po Seimo rinkimų konservatyviosios jėgos įsigalės politikoje?
Lietuvos piliečiams yra apie ką pamąstyti, jei jie nori gyventi laisvoje demokratinėje visuomenėje ir gerbti žmonių teises, laisvę ir įvairovę.
