Tarkime, valdantieji socialdemokratai žada vidutinį metinį 15-64 metų amžiaus užimtumą padidinti iki 67 proc., kai, Statistikos departamento duomenimis, 2016 metų pirmą ketvirtį jis siekė 68,3 proc.
Neaišku, kokius duomenis socdemai pateikia ir kitais atvejais. Jie teigia, kad ilgalaikį nedarbą sumažins iki 4,5 proc., tačiau, Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pirmą ketvirtį ilgalaikis nedarbas siekė 4,2 proc., o 2016 m. pirmą ketvirtį - 3,3 proc.
Socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas sako, kad adresu didilietuva.lt pasiekiami duomenys dar nėra tikroji partijos rinkimų programa, bet labiau jos pirmapradis pavidalas, kuriam visuomenė yra skatinama teikti pasiūlymus.
Politikas nesiginčija, kad programos juodraštyje gali būti klaidų, bet sako, kad viskas bus ištaisyta, paaiškinta ir papildyta.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad politikai užsikrėtė Darbo partijos inspiruota mada visus pažadus išdėstyti skaičiais. Kaip žinoma, prieš 2012 m. rinkimus Darbo partija pažadėjo 1509 litų minimalią algą. Prieš šiuos rinkimus „sužibėjo“ konservatoriai, pažadėję vidutinę algą iki mokesčių padidinti iki 1250 eurų. Minimali alga priklauso nuo Vyriausybės sprendimo, tačiau vidutinė – ne.
Ekonomistas siūlo pernelyg nesižavėti pateikiamais skaičiais ir reikalauti iš politikų, kad jie aiškiai deklaruotų, kiek didės alga tuose sektoriuose, kur Vyriausybės ar Seimo sprendimai turi įtakos: tarkime, kiek didės atlyginimai policininkams, mokytojams, socialiniams darbuotojams ir panašiai.
Pasak R. Lazutkos, politikai negali žadėti vidutinės algos didėjimo, nes augant ekonomikai ji didėja automatiškai kylant atlyginimams privačiame sektoriuje, nepriklausomai nuo politikų norų ar nenorų.
„Politikai pateikia tuos skaičius, bet didžiąja dalimi jie priklauso ne nuo politikų. Tarkime, darbo vietos. Jie turi pasakyti, ką jie darys, kad tos darbo vietos atsirastų. Arba žada, kad vidutinės algos pasieks tam tikrą lygį. Tai jos gali pasiekti tą lygį politikams nieko neveikiant – tiesiog jeigu nebus didžiulės krizės, tada ekonomika augs, algos didės, darbo vietos kursis politikams visiškai nieko specialaus nedarant, tik užtikrinant valstybės funkcionavimą“, - sako R. Lazutka.
„Politikai pasiskaičiuoja, kad jeigu algos kasmet auga po 5 proc., tai po ketverių metų jos pasieks tam tikrą lygį ir parašo. O tada galės sakyti, kad pasiekė, ką žadėjo. Arba jeigu nepasieks – tada galės sakyti, kad mes buvome koalicijoje ir mums trukdė“, - pridūrė ekonomistas.
Žada darbo vietas
Socialdemokratai savo programos juodraštyje ketina sukurti 80 tūkst. naujų darbo vietų miestuose ir 60 tūkst. - regionuose.
Darbdaviai pastaruoju metu skundžiasi negalintys rasti kvalifikuotų darbuotojų, tačiau R. Lazutka sako, kad darbuotojų trūkumą turi liudyti ne darbdavių teiginiai, bet atlyginimų didėjimas – jei trūksta darbuotojų, keliamos algos. Pavyzdžiui, jis teigia, kad informacinių technologijų specialistų išties trūksta ir tai rodo jų darbo užmokesčio augimas.
Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis 2016 m. pirmą ketvirtį šalyje siekė 8,3 proc.
Socialdemokratai sako, kad nedarbą sumažins iki mažiau nei 6 proc.
Pagrindinė šalies valdančioji politinė jėga taip pat deklaruoja, kad vidutinis atlyginimas viršys 1100 eurų ribą, nors nepasako – ar į rankas, ar iki mokesčių. Jeigu tai suma „ant popieriaus“, tai vaikų neturintis ir papildomai pensijai nekaupiantis asmuo į rankas gautų 836 eurų.
R. Lazutka savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad vidutinis šalies atlyginimas augant ekonomikai auga nepaisant politikų valios, todėl politikai to žadėti negali.
Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekia 748 eurų, į rankas – 583,9 eurų.
Minimalų atlyginimą socdemai siūlo kelti iki 550 eurų. Vėlgi neaišku – ant popieriaus ar į rankas. Jei tai suma iki mokesčių, vadinasi žmogus į rankas gautų 437,8 eurų. Šiuo metu minimali alga siekia 350 eurų, o po mokesčių žmogus gauna 296 eurų. Minimalų atlyginimą nustato Vyriausybė, todėl valdantieji gali tai žadėti.
Mokytojų atlyginimus socdemai siūlosi didinti mažiausiai iki 1200 eurų. Iki mokesčių ar po mokesčių – neaišku. Tai irgi patenka į valdančiosios daugumos priimamų sprendimų spektrą, jei tik yra politinės valios ir lėšų.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 18 kontaktinių valandų per savaitę turintis bendrojo ugdymo mokytojas, priklausomai nuo stažo ir kvalifikacijos, uždirba nuo 518 eurų iki 952 eurų iki mokesčių.
„Politikus reikėtų spausti, kad jie nešnekėtų, kokia bus vidutinė alga visame ūkyje, kad pasakytų, kokia bus socialinio darbuotojo, policininko alga. Nes tas algas jie finansuoja: turi surinkti mokesčius, turi skirti tam pinigus, tai tegul jie įsipareigoja. Tada kadencijos pabaigoje bus galima pasakyti, kad „Jūs tiek pinigų neskyrėte“ ir tada jie turės aiškintis“, - sako R. Lazutka.
Prie šeimos stiprinimo socialdemokratai rašo grąžinsiantys „vaiko pinigus“ ir plėsiantys universalių išmokų sistemą, garantuosiantys nemokamą maitinimą pradinių klasių moksleiviams. Partija taip pat norėtų pradėti programą darželis arčiau darbovietės ar darbovietėje, bet, deja, ikimokyklinio ugdymo įstaigų kūrimas yra savivaldybių funkcija – ne Seimo, į kurį rinkimai vyks 2016 m. spalio mėnesį.
Iš kur paims lėšų?
Mokesčių srityje socialdemokratai ketina sumažinti PVM iki prieškrizinio lygmens. Tai yra iki 18 proc. Tiesa, socialdemokratai nepaaiškina, kas jiems neleido to padaryti nuo pat 2012 m., kai laimėjo Seimo rinkimus ir suformavo Vyriausybę.
Jie taip pat žada sumažinti valstybinio socialinio draudimo įmokas, tai yra darbo jėgos apmokestinimą. Tačiau R. Lazutka pažymi, kad politikai kažkodėl nepasako, iš kur ims lėšas, kurios padengs mokesčio sumažinimą.
„Sodros“ įmokos ir taip nepakankamos, „Sodra“ yra deficitinė ir neturi, iš ko normaliai didinti pensijų, todėl reikia papildomų lėšų. Tam reiktų planingos reformos: jei viena ranka darbdaviams sumažinam įmoką ir „Sodra“ netenka dalies lėšų, bet tą reikia kompensuoti iš kitų mokesčių. Arba atimti iš „Sodros“ dalį įsipareigojimų ir perduoti valstybės biudžetui. Bet valstybės biudžetui reikia pajamų iš kitų šaltinių. Tačiau šito jie atsisakė“, - teigia ekonomistas.
Pasak R. Lazutkos, dažniausiai politikai aiškina sumažintas įmokas kompensuosią iš šešėlio mažinimo arba ekonomikos augimo, bet, anot ekonomisto, augant ekonomikai reikia proporcingai didinti valstybės išlaidas, pavyzdžiui, valstybės sektoriaus darbuotojų algas, nes kitaip jos atsiliks nuo kitų algų.
„Man atrodo, kad jie net nedrįsta konkrečiai žadėti, nes tas lėšų šaltinis nepatikimas“, - priduria pašnekovas.
Klausiamas, kaip šie pasiūlymai – mažinti PVM ir darbo jėgos apmokestinimą koreliuoja tarpusavyje bei kitais pažadais kelti atlyginimus (kitaip tariant, didinti išlaidas), R. Lazutka atsako trumpai: „Na, tai čia iš tos serijos, kai prieš rinkimus jie mokesčius mažina, o išlaidas – didina“.
Ekonomistas sutinka, kad pažadai didinti NPD bei numatyti NPD už kiekvieną vaiką priklauso Vyriausybės kompetencijai, todėl žadėti tai galima, bet sako pernelyg nesižavintis šiais siūlymais.
Socdemai siūlo 2017 m. NPD padidinti iki 310 eurų, 2019 m. - iki 490 eurų.
NPD už kiekvieną vaiką nuo 2017 m. norima numatyti 200 eurų, nuo 2019 m. - 400 eurų.
„Pernelyg nesižavėčiau. Ten siūloma 490 eurų NPD ir 400 eurų NPD už kiekvieną vaiką, bet tai nebeveiks tiems žmonėms, kuriems tikrai labai reikia. Nes dalis žmonių tiek paprasčiausiai neuždirbs. Jeigu žmogus uždirbs 490 eurų ir dar turi vaikų, tai jis negalės pasinaudoti lengvata. Tai juk galime įsivaizduoti, kam labiausiai reikia tos pagalbos – tai vienišoms mamoms. Tarkime, yra pamesta mama su dviem vaikais, kuri uždirba 500 eurų ar 400 eurų, tai jos visa alga bus neapmokestinama (tai yra gerai), bet ji nebegalės pasinaudoti lengvata už vaikus, nes jau nebus kuo apmokestinti tą jos algą ir taip. Tada turėtų būti taip vadinamas neigiamas pajamų mokestis, kaip kad Didžiojoje Britanijoje – valdžia jai turėtų sumokėti nuo neuždirbtų pinigų tą lengvatą vaikams“, - sako R. Lazutka.
„Jeigu ne – tai ta pagalba bus daugiau vidutiniam sluoksniui, o neturtingi žmonės nebegalės pasinaudoti“, - pridūrė ekonomistas.
Jis taip pat sako, kad mokesčių lengvata visai nepadės ir kitiems žmonėms, kurie nedirba, nes negali suderinti darbo ir kitų savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, artimo žmogaus slaugymo.
T. Janeliūnas: ar kas nors tai supranta?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas socialiniame tinkle apskritai suabejojo, ar socialdemokratų programa tikra, nes joje pateikiamos nuostatos politologui pasirodė tarsi gera humoro dozė.
Politologui užkliuvo pasiūlymai švietimo sričiai, krašto apsaugai ir energetiniam saugumui.
Švietime Lietuvos socialdemokratų partija ketina imtis iniciatyvos jungti universitetus ir kolegijas bei įvesti tarpdisciplinines studijas, nors, pavyzdžiui, aukštosioms mokykloms, remiantis Lietuvos įstatymais, garantuojama autonomija.
„Švietimas man labai užkliuvo. Šioje programos dalyje, kaip ir visoje programoje, matome visiškai abstrakčių šūkių formuluotes. Jos iš principo atrodo labai nesolidžiai kaip partijai, kuri ketverius metus turėjo didžiausią įtaką valdžiai", - teigia mokslininkas.
„Jie, pavyzdžiui, ketina jungti mokyklas ir universitetus bei gerinti išsilavinimo kokybę, bet tai buvo jų programose pastaruosius ketverius metus. Bet absoliučiai nebuvo jokių rimtų žingsnių", - pridūrė T. Janeliūnas.
Politologas taip pat pabrėžia, kad universitetų studijas ir studijų programas kuria ir siūlo tik patys universitetai - to negali daryti nei Vyriausybė, nei Seimas.
T. Janeliūnas pažymi ir keletą kitų aspektų. Pavyzdžiui, programoje yra nuostata, kad Lietuva bus energetiškai nepriklausoma.
„Pats teiginys yra absurdiškas, neįmanoma būti energetiškai nepriklausomu, kai esi įsijungęs į regioninius energetinius tinklus ir sieki dar labiau susisaistyti su regiono valstybėmis, pavyzdžiui, ta pačia Lenkija. Čia liudija tokį elementarų dalyką - tuos teiginius surašė žmonės, kurie nesuvokia šių teiginių prasmės", - sako politologas.
Dar vienas komiškas teiginys: „Įdiegsime kibernetinio saugumo informacinius tinklus, prevencinių priemonių taikymas bus automatizuotas“.
„Visiškas absurdas. Net nėra teiginio prasmės. Lygiai taip pat galima pasakyti, kad tiesime energetinio saugumo dujotiekius. Jie kalba, kad įdiegs kibernetinio saugumo tinklus, tai aš nesuprantu, kas tai yra", - sako pašnekovas.
Politologas teigia, kad partija apskritai tikriausiai nesuvokia viešosios komunikacijos taisyklių, nes trečiadienį paleido programą į viešumą,tačiau ketvirtadienį jau teigia, kad tai programa viešoms diskusijoms.
„Mano manymu, tai labai prastas programos pateikimo būdas", - reziumuoja politologas.
