Ž.Valiūnas kovo 5 dieną apie 15 val. Kaniūkų kaime, savo sugyventinės kambaryje, girtas tyčia karštu dešrelių nuoviru apliejo sugyventinės nepilnametę dukrą ir nuplikė nugarą.
Tądien Ž. Valiūnas su sugyventine nuo ryto gėrė vyną ir buvo smarkiai apgirtę. Kai namo grįžo mergaitė, patėvis šildėsi valgyti, pradėjo jai priekaištauti, kad suvalgė per daug dešrelių. Mergaitė neigė, nes jas valgė mažasis broliukas. Patėvis sviedė į mergaitę peilį, bet nepataikė.
Mergaitė išėjo į kitą kambarį, tada patėvis pasiėmė puodą su dešrelėmis ir jų karštu nuoviru apliejo paauglę. Nukentėjusioji verkė iš skausmo, patėvis su motina jai dėjo šalto vandens kompresus, tepė aliejumi, bet medikų nekvietė, prisakė niekam nesakyti apie įvykį, tylėti, nes kitu atveju ją atiduos į internatą.
Įvykus net menkiausiam konfliktui, mergaitei buvo nuolat grasinama ją atiduoti į vaikų globos namus, ji nuolat kentė patėvio psichologinį smurtą.
Nukentėjusiosios teta pastebėjo, kad jos mirusio brolio dukra kenčia skausmus, yra sužalota ir tada kreipėsi į medikus. Mergaitė buvo gydoma ligoninėje, Vaikų chirurgijos skyriuje.
Ž.Valiūnas gailėjosi dėl savo poelgio. Jis gyvena kartu su nukentėjusios mergaitės motina, rūpinasi sugyventinės mažamečiais vaikais. Teismas atsižvelgė į tai ir smurtaujančiam vyrui realios laisvės atėmimo bausmės neskyrė.
Ž.Valiūnas už smurtą prieš šeimos narį nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimu. Jam bausmė taip pat sumažinta trečdaliu, jos vykdymas atidėtas vieniems metams. Nuteistasis įpareigotas be leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, neatlygintinai išdirbti 60 val. nemokamų darbų ir, kol įsiteisės nuosprendis, gyventi skyriumi nuo nukentėjusios mergaitės.