„Esu pasipiktinęs studijų kokybe. Gynimai buvo paskutinis lašas, kuris supykdė ir paskatino pasidalinti per šiuos metus sukauptomis nuoskaudomis“, – DELFI rašė Verslo ir politikos mokslų studentas, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinomi.
Anot vaikino, sunkumų jam kilo ir dėl dėstytojų kompetencijos, ir dėl studijų proceso organizavimo, o galiausiai – net dėl mokyklos baigimo procesų. Studentas aiškino, kad šie pastebėti dalykai – ne tik jo subjektyvi nuomonė, bet apima ir bendrakursių įspūdžius.
Savo ruožtu VU TVM l.e.p. direktorė dr. Birutė Miškinienė DELFI sakė vertinanti studentų nuomonę, tikino, kad į ją atsižvelgiama tobulinant studijų sistemą, tačiau aiškino negalinti su didžiąja dalimi pastabų sutikti.
Gundo studijomis anglų kalba, tačiau įstojus – šnipštas
Vaikino teigimu, viliodami studentus TVM atstovai giriasi, kad jų mokykloje galima mokytis anglų kalba, tačiau tik pradėjus studijuoti tokia galimybė staiga išnyksta.
„Studijos turėjo vykti anglų kalba dviejuose atskiruose fakultetuose. Pradėję studijuoti sužinojome, kad anglų kalba studijos vyks tik TVM fakultete, nes TSPMI nesuteikia šios teisės, tad politinės krypties studijos vyks lietuvių kalba. Pabrėžiu, kad TVM yra tarptautinio verslo mokykla ir turi lietuviškai nekalbančių studentų, studijuojančių čia visą laiką. Tai kaip jie mokosi politikos?“, – retoriškai klausė vaikinas.
Jis prisiminė susipažinęs ir su dviem broliais azerbaidžaniečiais, kurių vienas įstojo į tarptautinį verslą, o kitas – į verslo ir politikos studijas.
„Dokumentai buvo pasirašyti, viskas labai gražiai, bet vienas brolis, kuris turėjo būti politikos studijose, buvo labai greitai gražiai perkeltas į verslo, nes, sako, jūs nesuprasite nieko lietuviškai. Kodėl ši informacija nebuvo pasakyta pasirašant sutartį? Ogi todėl, kad studijos nemažai kainuoja ir negalima niekaip prarasti pinigų. Todėl ir vykdomos tokios machinacijos“, – įsitikinęs studentas.
Moka 300 eurų daugiau, o gauna tik mazer ir fazer
Vaikinas aiškino, kad net ir tos paskaitos, kurios vis dėlto buvo dėstomos anglų kalba, kėlė klausimų. Jis pripažino, kad vos 30 proc. visų dėstytojų galėtų minėti geru žodžiu.
„Buvo tokių įvykių, kai dėstytoja pusę įvadinės paskaitos dėsto lietuvių kalba ir neleidžia niekam įsiterpti, kol praėjus 30 min. „Erasmus“ studentas (nemokantis lietuviškai) atsistoja išeina pasakęs, kad ne ten papuolė. Tada dėstytoja atsimena, kad suklydo, kuria kalba turi šnekėti.
Apie dėstytojų žodyną iš viso patylėsiu. Cituoju tik kelis pavyzdžius, užrašuose turiu daugiau: „box of alaus, big ekrans, 23 kadro (turėtų būti frame), mazer fazer (mother, father). Manau, jei už studijas anglų kalba moku 300 eurų daugiau nei už dėstomas lietuvių kalba, turiu ir gauti atitinkamą kokybę“, – įsitikinęs jis.
Piktinosi vaikinas ir tuo, kad su studentais nesiskaitoma. Pavyzdžiui, studijų pavadinimas iš „Verslas ir politika Vidurio ir Rytų Europoje“ pakeistas į „Verslas ir politika“ prieš tai, jo teigimu, net neinformavus studentų.
Suteikė tris galimybes
Tuo metu VU TVM l.e.p. direktorė dr. B. Miškinienė DELFI aiškino, kad studijų programos pavadinimas keičiamas „pagal atitinkamas procedūras“, kurių pakeitimus tvirtina Studijų programos komitetas bei VU TVM taryba. Jose studentų interesus atstovauja šios programos studentas, kuris turi teisę nesutikti su pokyčiais, tačiau šiuo atveju, jos teigimu, jokių prieštaravimų nebuvo.
„Ši studijų programa buvo pradėta vykdyti 2011 m. pagal jungtinės programos sutartį su Vilniaus universitetu. Pagal šią sutartį dalį programos (60 kreditų) įsipareigojo dėstyti VU padalinys – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI). Kadangi priimtųjų į šią programą skaičius nebuvo pakankamas, kad TSPMI galėtų vykdyti studijas atskiru srautu, VU TVM studentai studijavo kartu su politikos mokslus lietuvių kalba studijuojančiais studentais, o tai, mūsų nuomone, sudarė pridėtinę vertę VU TVM studentams, turintiems galimybę studijuoti kartu su vieno iš populiariausių VU padalinio studentais“, – apie studijų dėstymą atskiruose padaliniuose daugiau papasakojo ji.
Pasak B. Miškienės, apie tokį studijų modulį studentai buvo informuoti dar prieš prasidedant mokslo metams ir jiems buvo pasiūlytos trys alternatyvos. Pirma, likti šioje programoje TSPMI kursą klausant lietuvių, TVM – anglų kalba. Antra, rinktis Tarptautinio verslo programą, kuri dėstoma tik anglų kalba. Trečia, grąžinti sumokėtą studijų įmoką.
Atremia kritiką dėl anglų k.: organizuojamos bandomosios paskaitos
Anot VU TVM l.e.p. direktorės, ir minėtas studentas iš Azerbaidžano buvo informuotas apie esamą situaciją dar iki sutarties pasirašymo. Ji pasakojo, kad susiklosčius šiai situacijai, buvo ieškoma išeičių – pereiti į Tarptautinio verslo studijas, kurios vykdomos tik anglų kalba, arba grąžinti studijų įmoką.
„Minėtas studentas pasirinko Tarptautinio verslo programos studijas anglų kalba“, – informavo ji.
B. Miškienės teigimu, priimdami dėstytojus jie atsižvelgia ir į jų anglų kalbos žinias, ir į turimas kompetencijas. Be to, siekiant užtikrinti aukštą studijų kokybę, naujų dėstytojų žinios tikinamos organizuojant bandomąsias paskaitas.
„Visas mūsų studijų procesas yra orientuotas į studentą, dėl to nuolat renkame grįžtamąjį ryšį iš studentų. Jeigu sulaukiame nusiskundimų, priimame atitinkamus sprendimus“, – studento kritiką bandė atremti ji.
Vertina pagal akis
Tačiau, į DELFI besikreipusio studento teigimu, sunkumų kelia ne tik dėstytojų anglų kalbos žinių trūkumas, bet ir jų nenuovokumas bei netinkamumas šiam darbui.
Vaikinas minėjo, kad kelios dėstytojos pačios minėjo, kad pakviestos dėstyti buvo tik dėl to, kad jų vyrai užimą garbų postą. Kitos, savo ruožtu, studentus vertino žiūrėdamos tiesiog jiems į akis.
„Viena situacija buvo tokia, kad du panašių gebėjimų studentai atsiskaitė visus darbus, abu praleido dalį paskaitų, bet paskutinio atsiskaitymo metu vienam buvo parašyta 10, nes, pasakyta, kad tavo žvilgsnis protingas, o kitam aiškinta, kad nežino nė kaip 5 parašyti, nes, matyt, žvilgsnis nepatiko“, – aiškino studentas.
Dėl pažymių savivaliauja
Jo teigimu, nesklandumu dėl vertinimo kilo net baigiamųjų darbų metu. Pavyzdžiui, vienam studentui pakankamai geras recenzento įvertinimas gynimo metu jam galbūt netiksliai atsakius į vieną klausimų buvo numuštas 4-5 balais.
„Tai vyksta, kai komisijoje dalyvauja dr. Erika Vaiginienė“, – aiškino vaikinas.
Studento teigimu, būta ir tokios dėstytojos, kuri į savo perlaikymus susirinkdavo daugiau žmonių nei į laikymus, nes ji pati pabrėžė, kad kartais rašo neigiamus pažymius, nors galėtų parašyti 6 ar 7, nes esą žino, kad studentas gali daugiau.
Siūlo kreiptis į Apeliacijos komisiją
Tuo metu B. Miškienė aiškino galinti užtikrinti, kad baigiamieji darbai yra vertinami kompetentingos VU TVM direktoriaus sudarytos baigiamųjų darbų gynimo komisijos pagal nustatytus reikalavimus, o ne vadovaujantis asmeninėmis simpatijomis.
„Komisija, vertindama darbo gynimo kokybę, atsižvelgia į tokias vertinimo kriterijų grupes: darbo esmės ir svarbiausių rezultatų atskleidimo aiškumas; darbo pristatymo įtaigumas; studentų (-o) atsakymų į darbo gynimo metu pateiktus klausimus išsamumas, argumentacijos lygis ir įtikinamumas. Komisijos sprendimas dėl kiekvieno darbo įvertinimo priimamas komisijos nariams balsuojant raštu. Galutinis įvertinimas apskaičiuojamas išvedant visų komisijos narių ir recenzento įvertinimo vidurkį“, – tikino ji.
Savo ruožtu kalbėdama apie studento įvardytą esą dėstytojų savivaliavimą, susijusį su pažymių rašymu, VU TVM l.e.p. direktorė aiškino, kad studentai su dalyko vertinimo sistema yra supažindinami pirmosios paskaitos metu, dalyko vertinimo sistema nurodoma ir dalyko apraše. Ji informavo, kad nesutinkantys su galutinio ar tarpinio atsiskaitymo įvertinimu, turi galimybę skųsti įvertinimą kreipdamasis į Studijų rezultatų vertinimo Apeliacijos komisiją.
Mokosi tą patį per tą patį
Į DELFI besikreipusio studento teigimu, tragiškas ir programos dalykų suderinimas.
„Atrodo, du skirtingi dalykai, bet po trijų paskaitas sužinai, kad tą dalyką mokeisi jau pirmame, antrame ir lygiai prieš pusmetį, o nuėjus į administraciją ir paklausus, kodėl taip yra, buvo atsakyta: „Pasikartoti juk neprošal“ ar kažkaip panašiai. Toliau tenka mokytis to paties dalyko, pažymiai prastėja, nes nebėra noro stengtis“, – aiškino jis.
Be to, pastebėjo studentas, sukčiaujama su studijų kreditais.
„Kaip suprantame, taip buvo praplauti kreditai ir, tarkime, įdėta tokių dalykų, kurie net neegzistavo studijų programoje stojant, tačiau jie atsirado, nes trūko 5 kreditų. Tai, pavyzdžiui ir įdėjo baigiamojo darbo seminarą. Už 5 kreditus dažniausiai gauname po paskaitą kiekvieną savaitę ir kas antrą savaitę seminarą, bet šio dalyko buvo tik seminarai, o visas kitas laikas nurašytas savarankiškam mokymuisi, per kurį turėjo būti pasirašyta bakalauro teorinė dalis. Gerai, tarkime, jei turėjome tokį dalyką, tai galutinis bakalauro rašymo darbas, kuris įvertintas 15 kreditų, turėjo būti sumažintas iki 10 kreditų, nes teorinei daliai jau buvo skirta laiko ir tuos 5 kreditus suteikti kokiu papildomu dalyku, bet ne. Geriau tuos 5 kreditus nurašome (vieno kredito kaina 40 Eur. Tai jie taip iš oro nurašo 200 Eur į savo sąskaitą)“, – pastebėjo jis.
Mokytis naują dalyką esą atsisakė patys studentai
Savo ruožtu B. Miškienė DELFI aiškino, kad studijų programos yra nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos, ypatingą dėmesį suteikiant grįžtamajam ryšiui iš studentų. Jos teigimu, studentai, dalyvaudami studijų programos komiteto posėdžiuose, teikia pageidavimus ir pasiūlymus dėl dalykų keitimo, dėstytojų, studijų proceso tobulinimo ir pan.
„Baigiamojo darbo rengimo seminarams programoje buvo skirta 10 kreditų (taip buvo numatyta ir registruojant programą). 2013 m. gegužės 8 d. vykusiame studijų programos komiteto posėdyje studentų atstovė išreiškė pageidavimą į studijų programą įtraukti Tarptautinių derybų pagrindų dalyką. Atsižvelgdamas į tai, komitetas priėmė sprendimą Baigiamųjų darbų rengimo seminarams skirtus 10 kreditų sumažinti iki 5, o likusius 5 kreditus skirti Tarptautinių derybų pagrindų dalykui.
Atkreiptinas dėmesys, kad studentams buvo siūlomi papildomi, studijų programos plane nenumatyti kreditai, pavyzdžiui, 5 kreditų dalykas „Islamas globaliame pasaulyje“. Tačiau visos grupės prašymu, patvirtintu parašais, studentai papildomų kreditų ir dalyko atsisakė“, – informavo ji.
Aiškina neturintis galimybės rinktis
Vaikino teigimu, studentų karta, stojusi po jo ir metais vėliau, turėjo galimybę 2 metus pasimokę bendruosius dalykus rinktis studijų kryptį, bet jam buvo aiškinta, kad pasirinkimo galimybė dingo ir liko vienintelis variantas – rinkodara.
„Viena panelė buvo nusiteikusi vystyti turizmo verslą ir specialiai stojo į TVM, kad po 2 metų bendrų studijų galėtų pasirinkti turizmo verslą, bet dabar, pasirodo, kad tokia galimybė pradingusi, nes kaip administracija teigia į visus klausimus: „Nesusidaro grupė“, – aiškino jis.
Anot studento, ilgainiui iš studijų dingo ir politikos mokomieji dalykai, nors būtent dėl to, kad mokėsi ne tik verslo, bet ir politikos, jo studijos truko pusmečiu ilgiau.
Akreditavo SKVC
Tačiau, pasak B. Miškienės, studijų programa su visais joje numatytas dalykais, kurie būtini programos studijų rezultatams pasiekti, tarp jų – ir TSPMI, buvo akredituota Studijų kokybės ir vertinimo centro (SKVC).
„Specializacijų pasirinkimas taikomas priimtiesiems studijuoti nuo 2014 metų. Studentams nuo 3 kurso siūloma rinktis vieną iš 4 specializacijų. VU TVM priėmimo taisyklėse, kurios platinamos viešai, skelbiama, kad specializacija bus vykdoma, jei susidarys bent 20 žmonių dydžio grupė. Dauguma studentų rinkosi Tarptautinės rinkodaros ir Tarptautinio verslo valdymo specializacijas, todėl jos ir bus vykdomos nuo rudens semestro. Norinčių rinktis turizmo specializaciją atsirado tik 4 studentai“, – aiškino ji pridurdama, kad šiuo metu VU TVM yra 2 specializacijos – Tarptautinės rinkodaros (23 studentai) ir Tarptautinio verslo valdymo (11).
Stebi apgaules dėl diplomų
Vaikino teigimu, studijuojant nuolat teko susidurti su mokyklos administracijos abejingumu, gudrybėmis. Tačiau jo kantrybės taurę perpildė žinia, kad vietoje žadėtų dviejų diplomų lietuvių ir anglų kalbomis su VU TVM ir TSPMI parašais jie gaus tik vieną lietuvišką diplomą su vienu parašu.
„Kai studijos baigtos ir laukiama diplomų, paaiškėjo toks faktas. Pasakyta, kad diplomas bus lietuviškas ir tik jo priede bus įrašyta, kad studijuota buvo anglų kalba, nors net bakalauro baigiamąjį darbą turėjome rašyti angliškai. Administracija teigia, kad anglu kalba diplomo negali įteikti, nes tai prieštarauja Lietuvos įstatymams. Tačiau, pavyzdžiui, ISM suteikia du diplomus lietuvių ir anglų kalbomis. Kaip čia toje pačioje šalyje skirtingi įstatymai?“, – retoriškai klausė jis.
Studentas prisiminė, kad nesklandumų kilo ir per Žiemos sesijos diplomų įteikimo šventę. Esą buvo supainioti diplomų ir jų priedėlių numeriai, tad tuos reikėjo perspausdinti iš naujo. Savo ruožtu nei diplome, nei jo priedėlyje nebuvo įrašyta, kad studentai mokėsi anglų kalba. Kad tai būtų ištaisyta, jie, vaikino teigimu, turėjo išsireikalauti.
Kalbą nurodys tik priedėlyje
B. Miškienė pripažino, kad atvejis dėl supainiotų diplomų ir jų priedėlių jai žinomas, tačiau ši klaida buvo ištaisyta. Tuo metu diplomo priedėliuose nurodyta, kad studijos vyko ir anglų, ir lietuvių kalbomis.
„Stojantiems studentams visuomet žadami realūs ir įstatymus atitinkantys dalykai: diplomą pasirašo Vilniaus universiteto Rektorius ir VU Tarptautinio verslo mokyklos vadovas, o pats diplomas rengiamas įstatymus atitinkančia tvarka – t.y. lietuvių kalba. Vadovaujantis Diplomų, diplomo priedėlio (priedo) ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarkos aprašu, studijų kalba yra nurodoma diplomo priedėlyje.
Diplomų ir jų priedėlių blankai yra rengiami ir tvirtinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais (Diplomų, diplomo priedėlio (priedo) ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR Vyriausybės, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu ir kitais teisės aktais“, – teigė ji pasidalindama nuorodomis į LR valstybinės kalbos įstatymo 17 ir LR Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymo 9 straipsnius.
Jei nori mokytis nemokamai, turi turėti 9,5 stojamąjį iš 10
Studento teigimu, įvertinant visą tai, sunkiai protu suvokiama kartelė, keliama tiems, kurie nori VU TVM mokytis nemokamai.
„Galimybė mokytis nemokamai čia suteikiama tik turint 9,5 stojamąjį iš 10. Tai daug daugiau nei TSPMI fakulteto, kuris yra tikrai pripažintas ir plačiai žinomas“, – teigė jis.
Savo ruožtu VU TVM l.e.p. direktorė aiškino, kad taip yra dėl to, kad VU TVM yra nevalstybinė aukštoji mokykla, kurioje studijos yra mokamos.
„Siekiant paskatinti geriausiai besimokančius studentus, nustatytus kriterijus atitinkantiesiems suteikiama galimybė studijuoti nemokamai. Pabrėžiame, kad esame nevalstybinė mokykla, tad stipendija yra skiriama iš TVM, o ne valstybės lėšų“, – aiškino ji.
Aiškina, kad mokymosi įstaigai tiesiog verčia kaltę dėl prastų mokymosi rezultatų
DELFI paprašius VU TVM administracijos pakomentuoti šį skundą, jie atsiuntė ne tik l.e.p. direktorės, tačiau ir VU TVM Studentų atstovybės pirmininkės Guodos Rimaitės komentaru. Merginos teigimu, trumpai tariant, į DELFI besikreipęs studentas tiesiog yra nusivylęs savo rezultatais, ir kaltę bando suversti mokymo įstaigai.
„VU TVM studijuoju antrus metus. Tiek pat laiko dirbu ir studentų atstovybėje. Kaip studentų atstovai, esame atsakingi, kad studentai būtų išklausyti, nuolatos renkame jų nuomonę apie studijų kokybę. Dalyvaujame ir susitikimuose su administracija, kurių metu visi kartu stengiamės tobulinti studijų kokybę.
Galime pasidžiaugti tikrai gera komunikacija ir bendradarbiavimu su administracija. Kiekvienam studentui administracijos durys yra atviros, grįžtamasis ryšys yra skatinamas ir tikrai visuomet atsižvelgiama į pastabas. Nors šioje mokykloje studijuoju tik antrus metus, bet jau dabar galiu matyti didelį VU TVM pokytį bei, svarbiausia, nuolatinį tobulėjimą.
Dažnai galime pastebėti tiek moksleivių, laikančių valstybinius egzaminus, tiek studentų, besiginančių baigiamuosius bakalauro darbus, norą išreikšti pretenzijas dėl nekokybiškų egzaminų ar prastų įvertinimų. Manau, kad tai tiesiog yra nepasitenkinimas esama situacija ir nusivylimas savo jėgomis, kai esami rezultatai netenkina. Pati dalyvavau darbų gynimuose ir teigiamai vertinu studento skunde minimos komisijos narės Erikos Vaiginienės kompetencijas“, – aiškino ji pridurdama, kad galbūt šis studentas tiesiog įdėjo mažiau pastangų, tad studijų procesas jam ir nesiklostė sklandžiai.
