Ministro pirmininko pareiškime kalbama apie Lietuvos Seimo rugsėjo 12 dienos sprendimą pripažinti Lietuvos valstybės aktu 1941 metų birželio 23 dienos sukilėlių vyriausybės deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Birželio sukilimas kelia asociacijų su žydų pogromais Lietuvoje, nes t omis dienomis, iš Lietuvos traukiantis okupacinei sovietų kariuomenei ir artėjant nacių Vokietijos pajėgoms, Kaune buvo nužudyta kelios dešimtys žydų.
Šis įvykis vertinamas kaip Lietuvos žydų naikinimo Antrajame pasauliniame kare pradžia.
Lietuvoje ir pasaulyje kilus dideliam pasipiktinimui dėl 1941 metų birželio sukilėlių deklaracijos pripažinimo Lietuvos valstybės teisės aktu, Seimas š ią savaitę priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo įstatymas apibūdinamas kaip tebesantis svarstymo fazėje.
Pasak penktadienį paskelbto A. Kubiliaus pareiškimo, "Lietuva privalo atvirai dar kartą pažvelgti į savo istoriją, neužsimerkti menant skaudžius mūsų istorijos faktus".
Pasak jo, "neturime teisės vienpusiškai traktuoti komplikuotus ir nevienareikšmius istorijos faktus, mat Lietuvos istorijoje dažnai persipina didvyriškos kovos ir heroizmo puslapiai su nužmogėjusios niekšybės valandomis".
"Jas atskirti vienu Seimo sprendimu yra neįmanoma. Palikime šiuos klausimus istorikų, bet ne politikų nuosprendžiui", ragina Lietuvos premjeras.
