Yra daug tikslų, kurių dauguma nėra pamatuojami. Kurie yra deklaracijos, norai, pasižadėjimai, perrašant bendražmogiškas tiesas, biblinę išmintį ir populistinius šūkius. Yra gerai žinoma, kad norint ką nors pakeisti, tai reikia išmatuoti tam, kad matytume pokytį.
Ar galim išmatuoti meilę Lietuvai? Ar išmatuoti Lietuvos nepriklausomybę? Ar galim išmatuoti meilę ir pagarbą savo kalbai? Ar galim išmatuoti visuomenės gerą savijautą? Ko gero nelabai mums visiems sekasi, nes Lietuva emigruodama ir mažėdama, jau daugiau nei 10 metų, sako kad ne.
Tuo tarpu visi politikai, visuomenė, verslo ir akademinis pasaulis, politologai ir pensininkai supranta ir tai sako – Lietuvos pagrindinė problema jos mažėjimas. Kaip bebūtų keista, tą mažėjimą visi moka suskaičiuoti, moka analizuoti, užsidegę kalbėti, ko nepadarė viena ar kita vyriausybė, ką padarė ar nepadarė Europos sąjunga, ką sakė pasakė vienas ar kitas rimtas politikas.
Bet nepasako viena – LIETUVOS NYKIMO SUSTABDYMAS YRA TAS STRATEGINIS LIETUVOS TIKSLAS, kuriam turi būti pajungtos visos kitos valdžios, visuomenės, kiekvieno Lietuvos piliečio veiklos ir darbai, kas turi būti raudona gija įrašytos į visus valstybės dokumentus.
Nes kitu atveju nebereikės nei LNG terminalo, nei socialinio modelio, nei krašto gynybos nes nebebus nei ką ginti, nei kam dujas naudoti, nei kam pensijas uždirbti, nei išviso dirbti.
Tokio Lietuvos valstybės tikslo suvokimas leistų padaryti labai paprastą išvadą, kad visi įstatymai, teisės aktai, nutarimai, sprendimai turėtų būti vertinami pirmiausiai per klausimą, kaip šis konkretus sprendimas keis Lietuvos demografinę situaciją.
Ar dviguba pilietybė padidins ar sumažins Lietuvos gyventojų skaičių? Ar dirbtinio apvaisinimo įteisinimas sumažins ar padidins Lietuvos gyventojų skaičių? Mokesčių padidinimas ar sumažinimas?
Kaip veiks biurokratinio krūvio padidinimas? Kaip veiks vien negatyvo viešinimas valdiškais pinigais? Ir jei kažkokie senoviniai teisės aktai, nuomonė, tvarka ar net Konstitucija kenkia Lietuvos valstybės strateginiam tikslui – juos reikia keisti. Jie juk mūsų pačių sukurti.
Dar vienas labai reikalingas ir kartu labai visiems suprantamas matavimo vienetas atsirastų Lietuvoje – ŽMOGUS. Juos galime suskaičiuoti, galime įvertinti kiek gimė, mirė, kiek pabėgo, kiek laikinai emigravo, kiek imigravo ir grįžo iš svečių šalių. Pripažinę tokį Lietuvos strateginį tikslą turėtume sekančios Vyriausybės programos ir veiklos vieną vienintelį rodiklį, rodantį ar nyksta Lietuva, ar ne.
Bet tam reikia ryžto pripažinti, kad Lietuvos mažėjimo sustabdymas yra vienintelis strateginis valstybės tikslas.
