Žuvusieji pagerbti malda. Degančios šešios žvakės skirtos atminti šešiems milijonams žydų, nužudytų nacių per Antrąjį pasaulinį karą.
„Tas karo stereotipas manyje yra nuo vaikystės. Mes žaisdavome tokį žaidimą – kieno pavardė yra mažiau žydiška, kad atėjus naciams jo neatskirtų nuo ne žydų. Mūsų tėvai net stengdavosi duoti kuo mažiau žydiškus vardus“, – pasakojo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Tarpukariu vien Vilniuje gyveno daugiau kaip 60 tūkstančių žydų – 30 proc. to meto miesto gyventojų.
Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, žydų buvo išnaikinta daugiausia – 96 procentai, arba daugiau kaip 200 tūkstančių žydų.
Minima visoje Europoje
Minėdami 71-ąsias koncentracijos stovyklos uždarymo metines, daugiausiai iš Aušvico koncentracijos stovyklos, kurioje naciai sunaikino daugiau kaip pusantro milijono žmonių, išlaisvintieji žydai, nešini vainikais ir žvakėmis, rinkosi prie Mirties sienos, kur anksčiau buvo vykdomos egzekucijos.
„Aš išgyvenau pragarą šioje žemėje. Man baisu apie tai kalbėti. Mačiau žmonių mirtis, skausmą ir kančią“, – sakė Aušvico mirties stovyklos kalinė Bronislawa Czeczulowska.
Holokausto metinės minimos ir Vokietijoje. Čia pirmą kartą viešai pristatomi jo aukų meno kūriniai, iki šiol laikyti Holokausto memoriale Jeruzalėje. Iš šimto atsivežtų iliustracijų – daug sukurtų koncentracijos stovyklose ir getuose. Anot Yad Vashem memorialo atstovo Avnerio Šalevo, tai, kad Berlynas pasirinktas kaip pirmoji parodos vieta, yra reikšmingas, net jei ir sudėtingas, sprendimas.
„Holokaustas prasidėjo Berlyne, tai buvo jo centras, todėl ši ideologija čia vis dar sklando. Vokietija turi aiškų įsipareigojimą ir atsakomybę ateičiai, todėl manėme, kad tokia žmogiškųjų vertybių žinutė pirmiausia turėtų būti pristatyta būtent čia, Berlyne“, – teigė A. Šalevas.
Parodą atidariusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėjo, kad kiekviena iliustracija – esminė žinutė šiandienos kartai ir ypač Vokietijai.
„Šia paroda pabrėžiama tai, kad mes galime sukurti gražią ateitį tik tada, jei suvoksime mūsų amžiną atsakomybę. Šios iliustracijos mus įspėja visada prisiminti, kas įvyko, galvoti apie aukas ir padaryti viską, kad tai niekada nepasikartotų“, – kalbėjo A. Merkel.
2005 metais šią dieną Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Paskelbta rezoliucija atmetamas Holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu.
Kasmet sausį prisimenamos ir įprasminamos Antrajame pasauliniame kare nacių vykdytų masinių žudynių aukos.
