aA
Šią savaitę Pasaulio Bankas paskelbė kasmetinį “Doing Business” reitingą, kuriame pasaulio valstybės išrikiuotos pagal jų aplinkos palankumą verslui pradėti ir vystyti. Lietuva jame užėmė tikrai aukštą 20 vietą (tarp Europos Sąjungos valstybių - 8).
Julius Pagojus
Julius Pagojus
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau šis pasiekimas neturėtų leisti užmigti ant laurų, nes stiebtis tikrai yra kur. Atskirų sričių, pagal kurias sudaromas bendras reitingas, analizė rodo, kad pakilti aukščiau tikrai nėra sudėtinga.

Lietuva užėmė itin aukštas vietas trijose iš dešimties sričių - verslo pradžios (8 vieta pasaulyje ir 1 ES), nuosavybės perdavimo registravimo (2 vieta pasaulyje ir 1 ES) bei sutarčių vykdymo užtikrinimo (3 vieta pasaulyje ir 1 ES). Visos šios trys sritys yra vienintelės iš dešimtuko, už kurias daugiau ar mažiau yra atsakinga Teisingumo ministerija. Kodėl mes esame taip aukštai šiose srityse ir kaip tai gali padėti pasistiebti kitoms sritims?

Verslo pradžia. Lietuva pagal šį kriterijų pradėjo sparčiai kilti aukštyn tada, kai didžioji dalis verslo pradžios procesų bendromis Teisingumo ir Ūkio ministerijų pastangomis buvo perkelta iš popierinės į elektroninę erdvę. Ir elektroninės paslaugos yra nuosekliai plečiamos kasmet. Registrų centro suteiktos galimybės žmonėms steigti juridinius asmenis nepasitraukus nuo kompiuterio, neminant notarų, kitų valstybinių institucijų ir to paties Registrų centro slenksčių, leido Lietuvai patekti į pirmą dešimtuką pasaulyje.

Ką duoda paslaugos perkėlimas į elektroninę erdvę? Visų pirma, didesnis bet kokios paslaugos elektronizavimas užtikrina mažesnį žmogiškojo faktoriaus įsikišimą. O tai reiškia ne tik spartesnį procesą, bet taip pat mažesnes sąlygas korupcijai, biurokratizmui ir klaidoms pasireikšti bei taupo abiejų šalių - verslininko ir valstybės pinigus.

Nuosavybės perdavimo registravimas. Viskas, kas išvardinta prie aukščiau esančio kriterijaus, galioja ir šiam. Maksimalus veiksmų, reikalingų nuosavybei perduoti, priimti ir įregistruoti, perkėlimas iš popierinės į elektroninę erdvę lėmė tai, kad pagal šį kriterijų visame pasaulyje atsiliekame tik nuo vienos Naujosios Zelandijos. Tol, kol reikėdavo pasirašius sutartį dėl nuosavybės perdavimo pas notarą jos popierinį egzempliorių tempti į nekilnojamo turto registrą ir kadastrą tvarkančias institucijas ir savaites laukti, kad nuosavybė būtų įregistruota (o pasitaikius klaidų - procedūras kartoti), turto “atsikračiusiam” asmeniui rūpintis, kad jis tikrai būtų išregistruotas, Lietuva nebūtų galėjusi net svajoti apie tokią vietą šiame reitinge. Tik sudarytos galimybės visa tai atlikti vieno langelio principu užtikrinant, kad toliau visi duomenys tarp valstybės institucijų judės elektroniniu būdu, tai tapo įmanoma. Taip tiek verslas, tiek žmonės sutaupo laiko, pinigų ir nervų.

Sutarčių vykdymo užtikrinimas. Šis kriterijus apima visą procesą nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Ir nors dar esame pakeliui į rimtesnį teisminio ir išieškojimo proceso elektronizavimą, tačiau jau dabar esantys pažangūs sprendimai, tokie kaip teismų ir advokatų bendravimas elektroninės sistemos pagalba, procesinių dokumentų įteikimas advokatams elektroniniu būdu, elektroninės priverstinai parduodamo turto varžytinės ir kiti leido mūsų šaliai būti įvertintai labai gerai. Kitais metais sudarant reitingą šiame kriterijuje jau bus atsižvelgta į rudenį pradėjusią veikti piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą, kuri ne tik paspartins išieškojimo procesą, bet ir padarys jį efektyvesnį. Nacionalinės teismų administracijos kartu su Registrų centru pradedama kurti nauja teismų informacinė sistema leis žymiai didesnę dalį teismų paslaugų perkelti į elektroninę erdvę. Tikiu, kad per kelerius metus pagal šį kriterijų galime pakilti net į pirmą vietą pasaulyje.

Akivaizdu, kad srityse, kuriose Lietuva įvertinta prasčiausiai, reikia daugiau elektroninių paslaugų tam, kad tobulėtume.

Nemokumo procedūros (70 vieta pasaulyje). Kai buvo sudaromas reitingas, bankroto administratorius parinkdavo žmonės, turto pardavimas vyko realiuose aukcionuose, procedūros buvo nepakeliamai ilgos. Jau įsigalioję arba pateikti Seimui teisės aktai numato, kad aukcionai, kaip ir anksčiau minėtos varžytinės, vyks elektroniniu būdu, o bankroto administratorių automatiškai parinks elektroninė sistema. Tai ne tik taupys laiką. Svarbiausia - tai mažins prielaidas korupcijai, kurios grėsmė šioje srityje yra ypatingai didelė.

Mokesčių mokėjimas (49 vieta pasaulyje). Daugybė skirtingų mokesčių ir skirtingų deklaracijų, kurias turi teikti verslas. Taip, Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninės sistemos jau dabar yra pakankamai pažangios, taigi baisu net pagalvoti, kas būtų, jei ir to neturėtume. Vis dėl to jų tobulinimas, sudarymas galimybių elektroniniu būdu greitai ir patogiai deklaruoti ir sumokėti visus mokesčius vienu kartu, o ne pildant dešimtis skirtingų dokumentų, leistų mums kilti dešimtimis laiptelių.

Taigi iš šio autoritetingo reitingo yra akivaizdu, kad valstybės paslaugų elektronizavimas yra raktas į patogumą, pigumą, korupcijos ir biurokratizmo mažinimą bei laiko taupymą tiek verslui, tiek piliečiams. Deja, tai akivaizdu ne visiems. Vyriausybės iniciatyvos vis daugiau paslaugų ir procesų perkelti į elektroninę erdvę taip nepaliekant vietos žmogiškajam faktoriui, neretai tyčia ar netyčia lemiančiam klaidas, kartais lyg į sieną atsimuša į kai kuriuos mūsų Seimo narius.

Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo paketas, kuris būtų leidęs tiek žmonėms, tiek pačioms valstybinėms institucijoms sutaupyti daugybę laiko ir popierizmo gimus vaikui, sudarius santuoką, išsiskyrus, keičiant pavardę ar mirus, Seime, dešiniųjų iniciatyva, buvo atmestas net nesvarsčius.

Civilinio proceso kodekso pakeitimų paketas, kuris būtų leidęs žmonėms dėl smulkmenų nesibelsti į teismus, o savo klausimus greičiau, paprasčiau ir, dažniausiai, pigiau išsispręsti kitose institucijose, Seime, dešiniųjų iniciatyva, buvo atmestas net nesvarsčius.

Šiuo metu Seimo komitetuose yra svarstoma Vyriausybės iniciatyva išankstinio balsavimo metu balsuoti ne popieriniuose biuleteniuose, o savivaldybėse stovėsiančiuose balsavimo terminaluose. Tai užtikrintų, kad niekas nesužinotų iš anksto balsavusių asmenų valios (priminsiu, kad šiuo metu į vieną voką yra dedama rinkėjo kortelė, su vardu ir pavarde, ir mažesnis vokas su balsavimo biuleteniu), kaip tai įvyko net dviejose savivaldybėse per savivaldos rinkimus, kai balsavimo vokai buvo rasti neteisėtai atplėšti. Vakar Biudžeto ir finansų komitetas, daugiausia konservatorių balsais, šiam projektui nepritarė. Argumentai? “Rinkėjai pripratę balsuoti su vokais” ir “juk galima be tų modernių sprendimų apsieiti”. Belieka tikėtis, kad kiti komitetai ir dauguma Seimo narių šiuo atveju parodys pažangų mąstymą.

Apie kiekvieną iš išvardintų ir neišvardintų elektroninių paslaugų, kurios palengvina žmonių gyvenimą, skatina verslą ir mažina korupciją, galima pasakyti “juk galima be tų modernių sprendimų apsieiti”. Juk galima ir popieriniu būdu, tikintis nuolankumo ir supratingumo iš biurokrato, kuriam turi tą popierių pateikti. Bet ar taip reikia? Esu įsitikinęs, kad ne. Pagrindinis principas, kuriuo turėtų vadovautis valdžia - jeigu galime žmogui ir verslui padaryti patogiau, tai ir privalome padaryti. Džiugu, kad ir pasaulinės institucijos įvertina, kad nepaisant dar vis pasitaikančios stagnacijos atskiruose valdžios sluoksniuose, toks požiūris valstybėje po truputį tampa vyraujančiu. Linkiu visiems nuo to neatsilikti.