Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį paskelbė, kad 43 metų vidaus reikalų sistemos pensininką, kuris eismo įvykio metu dirbo sostinės 4-ajame policijos komisariate postiniu, pripažįsta kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo nepilnametė, – už tai jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pustrečių metų. Per šį laikotarpį nuteistasis negalės išvykti iš gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė taip pat nutarė A. Antonevičiui skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejus metus vairuoti transporto priemones. Be to, žuvusios mergaitės tėvams ir broliui nuteistasis privalės sumokėti 62 tūkst. eurų neturtinei ir 6 tūkst. Eur – turtinei žalai atlyginti. Dar 10 tūkst. Eur teismas priteisė iš draudimo bendrovės.
Kaip pabrėžė nuosprendį priėmusi teisėja, A. Antonevičius viso proceso metu pripažino jam pateiktus kaltinimus, ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, kuris yra priskiriamas prie netyčinių, yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, anksčiau nebaustas administracine tvarka, neteistas, todėl yra pagrindas jam bausmės vykdymą atidėti.
„Kaltinamasis teismą įtikino, kad jo gailestis nėra formalus, o nuoširdus“, – skelbdama nuosprendį sakė teisėja.
Bylos duomenimis nustatyta, kad dar praėjusių metų spalio 29-osios vakarą, 19.11 val., A. Antonevičius, vairuodamas automobilį „VW Sharan“, Vilniuje, Pilaitės prospekte, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir partrenkė per ją ėjusią Dorotą L. Nuo patirtų sunkių sužalojimų mergaitė įvykio vietoje mirė.
Ne tarnybos metu važiavęs policijos pareigūnas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nebuvo viršijęs leistinos 0,4 promilių ribos.
A. Antonevičius teigė, kad alkoholio tądien nevartojo, tačiau prieš išvažiuodamas automobiliu buvo išgėręs širdies lašų.
„Buvau neatidus“, – dėl tragiško eismo įvykio A. Antonevičius kaltę pripažino.
Buvęs pareigūnas pasakojo, kad tądien antrąja eismo juosta važiavo iš pusseserės, gyvenančios Pilaitėje. „Važiavau maždaug 65 km/val. greičiu, pamatęs greitį iki 50 km/val. ribojantį ženklą, sulėtinau, o netoliese esančioje pėsčiųjų perėjoje nemačiau pėsčiųjų – važiavo ir daugiau automobilių, nė vienas jų nebuvo sustojęs, o pirmoje juostoje važiavo maršrutinis autobusas, – sakė A. Antonevičius. – Važiuodamas greičio nedidinau, ketinau persiorientuoti į pirmąją juostą, nes man reikėjo sukti į dešinę pusę, kai netikėtai automobilio priekyje pamačiau juodą siluetą, kuris bėgo iš kairės į dešinę pusę. Tai buvo trys ar keturi metrai iki automobilio, iš karto pajutau smūgį į priekinę pusę iš dešinės. Sustabdžiau, pribėgau ir pamačiau pirmoje juostoje gulinčią mergaitę, nors iš pradžių maniau, kad partrenkiau kokį nors gyvūną.“
A. Antonevičius sakė, kad tai, kas buvo po to, jis atsimena miglotai. „Patyriau šoką, bandžiau skambinti tel. 112, bet labai drebėjo rankos ir nepavyko to padaryti – tada priėjęs kažkoks žmogus pasakė, kad jau paskambino, – sakė kaltinamasis. – Iki greitosios pagalbos atvykimo nesišalinau, žiūrėjau mergaitės pulsą, ji dar kvėpavo, skambinau ir bandžiau paskubinti atvykimą.“
„Visada sustoju prieš pėsčiųjų perėjoje ir praleidžiu žmones“, – tikino jis.
