Kai kurie ekspertai iš Vašingtono tokias naujas partnerystes vertina kaip realią grėsmę Jungtinių Valstijų interesams, ypač atsižvelgiant į faktą, kad Vašingtonas nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio stengiasi iš visų jėgų Maskvos įtaką regione sumažinti.
Nepaisant to, B. Obamos administracija įžvelgia ir naują galimybę. JAV valstybės departamentas šiuo metu patylomis skatina amerikiečių sąjungininkus megzti ryšius su Maskva – tai vienas iš valstybės sekretoriaus Johno Kerry bandymų pelnyti Rusijos paramą politiniam procesui Sirijoje.
J. Kerry – svarbiausias Amerikos pareigūnas, vis dar pasisakantis už bendradarbiavimą su Rusija dėl taikos derybų, galinčių padėti tašką Sirijos pilietiniame kare. Rusijos pozicija labai konkreti ir aiški – Maskva nuolat atmeta bet kokias diplomatines J. Kerry iniciatyvas. Nuo tada, kai JAV valstybės sekretorius pavasarį ėmėsi naujausios diplomatinės iniciatyvos, rusai į Siriją pasiuntė tankų, karo lėktuvų ir karių.
Rusijos oro pajėgų antskrydžiai nukreipti prieš Amerikos remiamus opozicijos kovotojus, o ne „Islamo valstybę“ – teroristus, kurie, anot J. Kerry, yra bendras Rusijos ir Amerikos priešas.
Nepaisant visų nesėkmių, Amerikos diplomatijos vadovas ir toliau siekia įtikinti Rusiją tapti partnere stabilizuojant padėtį Artimuosiuose Rytuose. Praeitą penktadienį jis Vienoje organizavo Rusijos, Saudo Arabijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrų susitikimą ir išreiškė optimizmą, esą visos keturios minėtosios valstybės galėtų kartu dirbti Sirijos klausimu.
„Nors galime sutarti nesutarti, kaip veiksmingiausia išspręsti Basharo al Assado problemą, tikrai galime rasti bendrą kalbą, kad procesas būtinas. O tai labai svarbi pradžia“, – teigia J. Kerry.
Po susitikimo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žiniasklaidos atstovams kalbėjo apie Rusiją ir Jungtines Valstijas vienijančius tikslus, tačiau neprarado progos kaip reikiant sukritikuoti Amerikos politikos regione. Jis skundėsi JAV intervencijomis Irake bei Libijoje ir pareiškė, kad Rusija niekada nepritars jokiam planui, kuriame būtų numatytas režimo pakeitimas Damaske.
„Jau girdėjau gandų, kad tariamasi, o galbūt jau susitarta, kad po tam tikro laiko B. Assadas pasitrauks. Tai melas“, – pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas.
Vienas vyresnysis JAV administracijos atstovas praeitą savaitę sakė, kad šį kartą J. Kerry bando pradėti naują politinį procesą jau nebepaisydamas Vašingtono ir Maskvos nesutarimų dėl B. al Assado likimo valdžioje. Neseniai J. Kerry pareiškė, kad Amerika galėtų sutikti B. al Assadą palikti valdžioje pereinamajam laikotarpiui, tačiau pareigūnas pabrėžė, kad rusams nepriimtina net tokia iniciatyva.
„Jeigu pavyktų išjudinti politinį procesą, kai kuriuos problemos galbūt išsispręstų pačios – kartais taip nutinka“, – penktadienį sakė J. Kerry.
Kol J. Kerry nenuleidžia rankų, bandydamas įtikinti Rusiją prisijungti prie Vakarų iniciatyvos, V. Putinas visais įmanomais būdais stengiasi įtikinti Amerikos sąjungininkus Artimuosiuose Rytuose, esą naujoji regiono galia – Rusija.
Buvęs Saudo Arabijos ambasadorius Vašingtone ir buvęs šalies žvalgybos vadovas princas Turki al Faisalas tą patvirtino penktadienį kalbėdamas Strateginių ir tarptautinių studijų centre Vašingtone. Jis aiškiai įvardijo, kad Rusijos prezidentas V. Putinas apėjo Ameriką ir pareiškė, kad Rusija šiuo metu yra itin palankioje padėtyje reikalauti deramo dėmesio ir pagarbos.
„V.Putinas – žmogus, padaręs labai daug blogo nekaltiems Sirijos žmonėms. Nepaisant to, turiu pripažinti, kad jis yra valstybės galva. Didelės valstybės. Jis jaučia, kad jo valstybei turi priklausyti sprendimų priėmimo galia pasaulyje. Ir mes turime su tuo susitaikyti. Nekalbu apie bandymą ignoruoti ar tiesiog apkaltinti didybės manija. Jis turi aiškią viziją, kaip turi atrodyti pasaulis, ir strategiją, kaip ją įgyvendinti“, – kalbėjo princas.
Maskvoje priėmęs Sirijos prezidentą, V. Putinas, anot T. al Faisalo, visam regionui pasiuntė žinią, kad visi, kurie norės nuo valdžios nuversti B. al Assadą, pirmiausia susidurs su Rusijos prezidentu.
Galbūt V. Putinas ir nėra nuoširdus, teigdamas, kad siekia įveikti „Islamo valstybės“ teroristus, tačiau JAV vadovaujamai koalicijai siekti šio tikslo taip pat nesiseka, pareiškė princas.
Nors Rusija ir dalyvauja naujoje JAV vadovaujamoje diskusijose dėl Sirijos, tuo pat metu ji spaudžia rankas Amerikos sąjungininkams dėl karinio buvimo Sirijoje didinimo, ką Vašingtonas įvardija kaip strategiją, atnešiančią priešingus nei norima rezultatus.
Tą pačią dieną, kai Vienoje vyko susitikimas, Rusija pasirašė susitarimą su Jordanija koordinuoti karinius veiksmus, nukreiptus prieš „Islamo valstybę“. Kitą dieną J. Kerry vyko į Jordaniją ir Saudo Arabiją, kur su šalių lyderiais taip pat aptarė Sirijos klausimą (V.Putinui vykti į Saudo Arabiją nereikėjo, į Maskvą spalį atvyko pats Saudo Arabijos gynybos ministras). Kai J. Kerry lankėsi regione, Irako valdžia pranešė uždegusi Rusijai žalią šviesą ir ten pradėti antskrydžius – nepaisydama Amerikos prieštaravimų.
Kitos Persijos įlankos valstybės į Maskvą per pastarąsias dvi savaites taip pat siuntė įtakingų diplomatų, kurie ten aptarė naujausius Rusijos veiksmus Sirijoje. Vienas Saudo Arabijos diplomatas sakė, kad diskusijoje dominavo ilgalaikių Rusijos tikslų Sirijoje klausimas ir bandymai įtikinti Maskvą bombarduoti „Islamo valstybės“, o ne nuosaikių kovotųjų pozicijas.
Amerikiečių sąjungininkai, kurie aktyviai diplomatijoje dėl Sirijos nedalyvauja, taip pat mezga glaudesnius ryšius su Maskva. Spalį, po to, kai Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pasimatė su V. Putinu, Izraelis su Rusijos kariuomene sutarė imtis priemonių, kaip išvengti netyčinės pajėgų konfrontacijos.
Po rugpjūtį vykusio Egipto prezidento Abdelio el Sisi susitikimo su V. Putinu, jis Rusijos vadovui pažadėjo: Egiptas bendradarbiaus Maskvos kovoje su „Islamo valstybe“.
Atsargos generolas Jackas Keane praeitą savaitę pabrėžė, kad Maskva naudojasi Jungtinių Valstijų neveiklumu.
„V. Putinas kliaujasi Jungtinių Valstijų juntama konflikto eskalavimo ir bet kokios konfrontacijos baime. Mums reikia ir toliau daryti spaudimą, kad B. al Assadas pasitrauktų, tačiau būkime realistai. Rusija – B. al Assado apsaugininkė – šiuo atveju atliks lemiamą vaidmenį“, – teigia atsargos generolas.
Šaltiniai iš B. Obamos administracijos sako, kad V. Putinas ir S. Lavrovas bando J. Kerry palenkti į savo pusę ir pabrėžia, kad vienintelis būdas, kaip Rusiją paversti konstruktyvia partnere Sirijos klausimu, yra spaudimas ir prievarta, pavyzdžiui, sankcijos V. Putinui ar didesnė karinė parama kovotojams, prieš kuriuos kovoja Rusijos prezidentas.
Panašu, kad Baltieji Rūmai neketina didinti spaudimo Rusijai, nes pagrindinis tikslas – išvengti naujos krizės su Maskva.
Didžiausia J. Kerry strategijos problema ta, kad ji verčia Amerikos bičiulius regione artėti prie Rusijos. Ateityje toks planas gali privirti košės. V. Putinas gali būti taikaus krizės sprendimo Sirijoje garantas arba pagrindinis kliuvinys. Atlikti abiejų vaidmenų jis negali.
