Tai buvo ganėtinai akivaizdu rugsėjo 28 d. Niujorke. B. Obama ir V. Putinas nepatogiai jautėsi prie vieno pietų stalo, o per vėliau įvykusį 90 minučių trukmės pokalbį jiems nepavyko pasiekti jokių esminių proveržių rūpimais klausimais.
Aukšto rango valdininko teigimu, vengiant bet kokio apsimestinio bičiuliškumo jų pokalbis buvo dalykiškas, skirtas Ukrainos ir Sirijos konfliktams aptarti. V. Putinas savo ruožtu susitikimą su B. Obama apibūdino kaip dalykišką ir atvirą.
Kaip rašo politico.com, po susitikimo V. Putinas neatsispyrė pagundai pakartoti Kremliaus pareiškimą, kad šio susitikimo siekė būtent B. Obama.
V. Putinui pavyko atsidurti dėmesio centre per JT posėdį, kuris turėjo būti skirtas agresijai Ukrainoje aptarti, tačiau vietoje to daugiausia dėmesio buvo skirta diskusijai dėl Rusijos planų Sirijoje. Susitikimo dalyvių nepasitenkinimą sukėlė išvakarėse duotas V. Putino interviu CBS televizijos kanalo naujienų laidoje „60 Minutes“.
„V. Putinas turėjo porą dienų viešiesiems ryšiams“, – įsitikinęs buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulas.
„Visi norėjo žinoti, ką V. Putinas ketina pasakyti šiandien, o mes visi kalbame apie Siriją“, – pridūrė jis.
Baltieji rūmai nedaugžodžiavo dėl JT Saugumo Taryboje tvyrojusios atmosferos, bet visiems buvo akivaizdu, kad B. Obamos ir V. Putino rankų paspaudimas prieš šį susitikimą buvo ne itin draugiškas.
Ne ką geresnė atmosfera buvo ir prie pietų stalo: B. Obamos veido išraiška nebuvo itin maloninga, o kai jis po pasakyto tosto susidaužė taurėmis su V. Putinu, jo žvilgsnis akivaizdžiai krypo į šoną.
Spalio 28 d. sakytose kalbose tiek B. Obama, tiek ir V. Putinas vienas kitą kaltino dėl Sirijoje liejamo kraujo ir teikė viena kitai prieštaraujančias pasaulinio saugumo versijas. B. Obama teigė, kad Rusijos agresija Ukrainoje pažeidžia tarptautinę teisę, o šios šalies parama Sirijos diktatoriui Basharui al Assadui kliudo užbaigti pilietinį karą Sirijoje.
V. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad 2003 m. JAV invazija į Iraką turėjo įtakos „Islamo valstybės“ susiformavimui, todėl, jo manymu, pasaulis turi padėti B. al Assadui kovoje prieš šią teroristinę organizaciją.
Galima teigti, kad nuo Nikitos Chruščiovo ir Johno F. Kennedy laikų Rusijos ir JAV lyderių nuomonė vienas apie kitą dar niekada nebuvo tokia prasta. „Jie – skirtingi žmonės: prezidentas yra analitiškas, o Putinas – emocionalus“, – patikino M. McFaulas.
Iš tikrųjų vakarykštis B. Obamos ir V. Putino susitikimas priminė J. F. Kennedy sprendimą 1961 m. birželio mėn. Vienoje susitikti su N. Chruščiovu nepaisant patarėjų įspėjimų dėl pernelyg didelių vykdomos politikos skirtumų ir N. Chruščiovo noro panaudoti šį susitikimą propagandos tikslais.
Labai panašūs įspėjimai šią vasarą buvo įvardijami Baltuosiuose rūmuose. Pastarąjį kartą V. Putinas su B. Obama oficialiai susitikę buvo 2013 m. viduryje. Taigi šį kartą abejota, ar išmintinga būtų B. Obamai dalyvauti susitikime su V. Putinu, nes V. Putinas neabejotinai pasistengtų išnaudoti šį susitikimą savo pozicijos pasaulinėje arenoje pagerinimui po dėl krizės Ukrainoje užsitęsusio diplomatinės izoliacijos periodo.
J. F. Kennedy patarėjai buvo teisūs. Susitikimas su N. Chruščiovu nebuvo sėkmingas: pastarasis mėgino įbauginti ir įžeisti jaunesnį J. F. Kennedy, kurį vėliau apibūdino kaip pernelyg protingą ir pernelyg silpną žmogų.
J. F. Kennedy savo ruožtu vėliau žurnalistams prisipažino, kad šis susitikimas tapo sunkiausiu dalyku per visą jo gyvenimą. „Jis tiesiog su manimi susidorojo. Aš turiu rimtų problemų, jei jis mano, kad esu nepatyręs ir silpnas“, – tada sakė J. F. Kennedy.
B. Obama niekada nėra prisipažinęs dėl panašaus pobūdžio iš V. Putino jaučiamo pavojaus.
Baltieji rūmai kartas nuo karto pasišaipo iš V. Putino primindami apie jo valdomos šalies ekonominę situaciją ir vadindami Rusiją tik regionine galia nepaisant šios šalies turimo branduolinio arsenalo.
Vis dėlto V. Putinas tikrina B. Obamos kantrybę lygiai taip pat, kaip J. F. Kennedy kantrybę tikrino N. Chruščiovas nusiųsdamas raketų su branduoliniais užtaisais į Kubą. V. Putinas savo ruožtu ėmėsi smurto Rytų Ukrainoje ir paramos B. al Assado režimui Sirijoje kantrybės bandymo metodų.
Savaime suprantama, kad B. Obama nėra pirmasis JAV prezidentas, susidūręs su kebliais santykiais su Rusija. Iš pradžių teigęs, kad įžvelgė V. Putino sielos teigiamą pusę George’as W. Bushas vėliau įtūžo dėl Rusijos agresijos Gruzijoje, o savo prezidentinės kadencijos pabaigoje tikino, kad rusai yra šaltakraujiški.
B. Obamos ir V. Putino santykiai ėmė prastėti po pastarojo dvišalio susitikimo 2013 m. birželio mėn. 2014 m. lapkričio mėn. įvyko neoficialus jų susitikimas, kartas nuo karto jie pasikalba telefonu – pastarąjį kartą B. Obamos ir V. Putino telefoninis pokalbis įvyko šių metų liepos mėn. viduryje.
Nuo 2013 m. birželio mėn. Rusija spėjo nuveikti tikrai nemažai: suteikė prieglobstį buvusiam JAV Nacionalinio saugumo agentūros informatoriui Edwardui Snowdenui, pažeidė Šaltojo karo su JAV pasiektą susitarimą dėl raketų, užėmė Krymą, rėmė separatistus Rytų Ukrainoje, įsilaužė į Pentagono serverius, padidino paramą B. al Assadui, kuris, B. Obamos manymu, turi būti nuverstas.
Dėl B. Obamos sprendimo susitikti su V. Putinu administracijoje buvo kilę vidinių ginčų. Buvo svarstoma, kokia galėtų būti kaina leidimo V. Putinui asmeniškai susitikti su B. Obama. Galiausiai JAV valdininkai sutarė, kad ši kaina nėra didelė, lyginant su privalumais, kuriuos suteiks galimybė sužinoti daugiau apie V. Putino ketinimus Sirijoje.
Be to, ketinta daryti V. Putinui spaudimą, kad šis neleistų prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje sabotuoti vietos rinkimų, kurie turėtų įvykti ateinantį mėnesį.
Po susitikimo V. Putinas kalbėjo, kad jis džiaugiasi gavęs galimybę pasikalbėti svarbiomis temomis su B. Obama palyginti neformaliomis aplinkybėmis.
„Nėra būtinybės laikytis visų protokolo reikalavimų ir paisyti visų ceremonijų“, – džiaugėsi jis. „Galima tiesiog detaliai aptarti rūpimus klausimus, kurie domina“, – patikino V. Putinas.
Neprisistačiusio valdininko teigimu, nepaisant to, kad visas dėmesys buvo sutelktas į kūno kalbą ir teatrališkumą, nebuvo situacijos, kurioje vienas iš jų būtų mėginęs pelnyti papildomų taškų per susitikimą. Jo teigimu, tiek B. Obama, tiek ir V. Putinas troško rasti būdą, galintį išspręsti Sirijoje susiklosčiusią situaciją. Deja, nepanašu, kad šis rezultatas būtų pasiektas.
