Po pasakytų kalbų Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Vladimiras Putinas ir Barackas Obama susitiks derybų, kurios truks apie valandą. Paskutinį kartą dviejų šalių lyderiai buvo susitikę 2013 metų birželį Didžiojo aštuoneto (G8) viršūnių susitikimo kuluaruose Šiaurės Airijoje.
Rusijos ir JAV santykiai pablogėjo 2014 metų pradžioje po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir jos paramos Rytų Ukrainos separatistams.
V. Putino vizitas Niujorke truks apie 10 valandų. Per tą laiką Rusijos lyderis jubiliejinėje 70-oje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje sakys kalbą pasaulį apėmusių krizių tema. Po to susitiks su JAV vadovu, Japonijos premjeru Shinzo Abe, JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-Moonu, Irano prezidentu Hassanu Rouhaniu ir Kubos lyderiu Rauliu Castro.
Paskutinį kartą Rusijos prezidentas JT kalbėjo 2009 metų rugsėjį. Tąkart šalies vadovo pareigas ėjo Dmitrijus Medvedevas.
Surems ietis
Rusijos prezidentas V. Putinas rengiasi pirmadienį Jungtinėse Tautos jo laukiančiai titaniškai žodžių dvikovai su JAV vadovu B. Obama, kuris įvyks Kremliaus lyderiui raginant burti naują koaliciją kovai su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).
V.Putinas ir B.Obama atskirai kreipsis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke ir surengs pirmąjį per kiek daugiau nei dvejus metus susitikimą akis į akį, kuris vyks šalių santykiuose tvyrant didžiulei įtampai.
Artėjant šiam susitikimui V.Putinas, patiriantis Vakarų izoliaciją dėl krizės Ukrainoje, vėl atsidūrė tarptautinio dėmesio centre, nelauktai aktyviai įsitraukęs į puspenktų metų trunkančio konflikto Sirijoje sprendinio paieškas.
Maskva įstūmė Vašingtoną į keblią padėtį, pasiųsdama savo karius ir lėktuvus į karo krečiamą šalį ir priversdama pasaulio lyderius nenoromis visgi pripažinti, kad ilgametis šalies lyderis ir Rusijos sąjungininkas Basharas al Assadas gali išsaugoti valdžią.
Kremliaus lyderis prieš JT viršūnių susitikimą duotame interviu pasisakė už „bendrą platformą kolektyviniams veiksmams“ prieš „Islamo valstybę“ vietoje dabartinės JAV vadovaujamos koalicijos, įtraukiant į šią struktūrą B.al Assado pajėgas.
Rusija, regis, tuo klausimu jau ėmėsi konkrečių veiksmų ir sutarė su Iraku, Sirija ir Iranu, kad šių šalių pareigūnai drauge dirbs Bagdade ir dalysis informacija apie IS.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas po sekmadienį įvykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry sakė, kad nepaisant aštrių nesutarimų, jis mato, jog Maskva ir Vašingtonas „trokšta dirbti drauge“ sprendžiant Sirijos klausimą.
Tačiau JAV reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Rusijos laviravimo Sirijoje ir tvirtina, kad B.Obama neleis V.Putinui išsisukti dėl Ukrainos po to, kai jis faktiškai sužlugdė ryšius su Vakarais, aneksuodamas Krymo pusiasalį ir kurstydamas separatistinį konfliktą Ukrainos rytuose.
„Tik pradėjome mėginti suvokti, kokie yra tikrieji Rusijos ketinimai dėl Sirijos, dėl Irako, ir išsiaiškinti, ar čia esama abipusiai naudingų kelių judėti pirmyn“, - sakė vienas aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas.
Įtakingosios Vakarų šalys sako, kad B.al Assado kariuomenė atsakinga už daugumos iš 240 tūkst. karo aukų žūtį, tačiau tų šalių padriki veiksmai kovojant su „Islamo valstybe“ Sirijos prezidento rėmėjams tapo argumentu tvirtinti, kad jis tėra vienintelis pasirinkimas.
„Manau, šiandien jau visi susitaikė su faktu, kad prezidentas B.al Assadas turi likti valdžioje, kad mes galėtume kovoti su terorizmu“, - sakė Irano prezidentas Hassanas Rouhani, kitas svarbus Sirijos lyderio sąjungininkas, interviu CNN sekmadienį.
