aA
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas pareiškė, kad Europoje vykstanti pabėgėlių krizė yra Vakarų paramos Sirijos „teroristams“ pasekmė, skelbia AP.
Basharas al-Assadas
Basharas al-Assadas
© Stopkadras

Duodamas interviu Rusijos žiniasklaidai jis sakė, kad šiuo metu svarbiausia yra nugalėti terorizmą Sirijoje.

Rusijos prezidentas anksčiau buvo sakęs, kad negalima nugalėti „Islamo valstybės“ grupuotės be Damasko pagalbos, ir neseniai išsiuntė dešimtis karinių tankų ir kitokios ginkluotės į Siriją.

JAV pareigūnų teigimu, Maskva paprasčiausiai stengiasi paremti B. al Assadą.

Antradienio interviu ištraukose B. al Assadas kreipiasi į Europą: „Baikite, jei jaudinatės dėl pabėgėlių, baikite remti terorizmą“.

Sirijos valdžia visus asmenis kovojančius prieš B. al Assadą valdžią laiko teroristais.

Sirijos diktatorius Basharas al Assadas per interviu Rusijos žurnalistams pareiškė, kad sėkmingas politinis dialogas šalyje įmanomas tik tada, kai bus įveiktas terorizmas.

„Norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir paraginti visas jėgas vienytis prieš kovą su terorizmu, kadangi tai yra vienintelis būdas, norint pasiekti politinių tikslų. Mes galime pasiekti susitarimą, tačiau nieko negalėsime įvykdyti, kol neįveiksime terorizmo Sirijoje“, – kalbėjo Sirijos vadovas.

B. al Assadas pabrėžė, kad politinis susitarimas Sirijoje neįmanomas, kol žmonės šalyje yra žudomi ir jaučiasi nesaugiai.

Prezidentas taip pat nepraleido progos sukritikuoti Europą dėl pabėgėlių krizės. Pasak Sirijos diktatoriaus, jei Europa nori įveikti krizę, ji privalo neberemti „teroristų“.

 Basharas al Assadas
Basharas al Assadas
© AP/Scanpix

JAV perspėja Kremlių

Vašingtonas antradienį perspėjo Rusiją, kad Sirijos lyderis Basharas al Assadas neatlieka jokio vaidmens koalicijos operacijose prieš „Islamo valstybės“ kovotojus ir turi atsistatydinti, kad būtų galima pasiekti politinį konflikto sureguliavimą.

Valstybės sekretorius Johnas Kerry paskambino savo kolegai iš Kremliaus Sergejui Lavrovui ir dar kartą išsakė JAV poziciją po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo tęsti karinę paramą B.al Assadui.

„Sekretorius Kerry aiškiai nurodė, jog Rusijos tolesnė parama prezidentui al Assadui gali paaštrinti ir pratęsti konfliktą, taip pat pakenkti mūsų bendram tikslui kovoti su ekstremizmu“, - sakoma jo biuro išplatintame pranešime.

J.Kerry „dar kartą patvirtino JAV įsipareigojimą kovoti su ISIL koalicijoje su daugiau kaip 60 šalių, kurioje al Assadas niekada nebus patikimas narys, ir pabrėžė, kad JAV sveikintų konstruktyvų Rusijos vaidmenį kovos su ISIL pastangose“, - priduriama pranešime, kuriame vartojamas alternatyvus „Islamo valstybės“ (IS) akronimas.

„Sekretorius pabrėžė, kad neegzistuoja karinio konflikto Sirijoje sprendinio ir kad jis gali būti sureguliuotas tik politine pereiga pasitraukus al Assadui“, - sakoma jame.

Jungtinės Valstijos tikisi įtikinti Rusiją, ilgalaikę Damasko sąjungininkę, padėti įkalbėti atsistatydinti B.al Assadą ir sudaryti sąlygas pereinamajam režimui, kad būtų galima pradėti derybas dėl Sirijos pilietinio karo užbaigimo.

Vašingtonas ir jo sąjungininkai, kurie tęsia antskrydžius prieš „Islamo valstybės“ pozicijas Sirijoje ir remia joje kovojančias „nuosaikias“ sukilėlių pajėgas, tvirtina, kad Damasko vyriausybė pati esanti problemos dalis.

Bet Maskva B.al Assado armiją laiko tvirta atrama prieš kovotojus islamistus, įskaitant ir „Islamo valstybės“ džihadistus, ir toliau siunčia Damaskui karinę įrangą ir instruktorius, kad sustiprintų jos pozicijas.

Johnas Kerry, Sergejus Lavrovas
Johnas Kerry, Sergejus Lavrovas
© AP/Scanpix

Vokietija reikalauja imtis aktyvių veiksmų

Nesugebant susitarti, kaip spręsti pabėgėlių krizę, Vokietijos konservatoriai ima reikalauti, kad Europos Sąjunga ir kitos šalys pagaliau nustotų tik stebėti padėtį Sirijoje, „Ryto garsams“ sako LRT radijo bendradarbė Vokietijoje Vida Kaluza.

„Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Wolfgangas Ischingeris reikalauja, kad Vokietija ir kitos šalys liautųsi tik žiūrėti į konfliktą Sirijoje, o į jį kištųsi. T. y. pačioje Sirijoje įkurtų saugumo zoną, kurioje ES ir kitų šalių kareiviai apsaugotų pabėgėlius. Taip pat W. Ischingeris sako, kad Europa turėtų tartis dėl šio konflikto sprendimo su Rusija, Iranu ir, žinoma, su JAV“, – teigia V. Kaluza.

Po to, kai kelios Europos Sąjungos rytinės valstybės atsisakė paremti planą dėl migrantų perskirstymo, Vokietija pasisako už finansavimo mažinimą pabėgėlius priimti atsisakančioms Bendrijos šalims. Apie šį vidaus reikalų ministro Thomaso de Maiziere`o spaudimą, pasak V. Kaluzos, labai daug diskutuojama ir daug kas jam pritaria, tačiau net pati kanclerė Angela Merkel mano, kad tokie grasinimai nėra tinkama priemonė šiai krizei spręsti. O vicekancleris socialdemokratas Sigmaras Gabrielis pareiškė, kad Europos vidaus reikalų ministrų susitikimas buvo tikra gėda.

„Šiuo metu galvojama, ką daryti kituose frontuose. Tarkim, trečiadienį susitinka Vokietijos vyriausybės kabinetas ir bandys spręsti problemą. Manoma, kad gal būtų galima Vokietijos kariuomenę išsiųsti į Viduržemio jūrą ne tik su keliais laivais, kaip dabar yra. Galvojama apie 950 karių, kurie ne tik dalyvautų ES karinėje operacijoje Viduržemio jūroje, bet ir gaudytų žmonių kontrabandininkus“, – kalba V. Kaluza.

Kadangi Bendrijos ministrams nepavyko susitarti dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo, dabar, anot LRT Radijo bendradarbės, kalbama apie, kad reikėtų labiau padėti Turkijai ir Jordanijai (net ir finansiškai), kad ten, kur daugiausia pabėgėlių, būtų galima kurti tam tikras stovyklas ir pirmuosius priėmimo punktus. „Taip pat bandoma daryti spaudimą Graikijai, kad ji greičiau kurtų pirmojo pabėgėlių priėmimo punktus. Bent jau Vokietijos žiniasklaida praneša, kad Graikija sutiko bendradarbiauti su Jungtinių Tautų Organizacijos Pabėgėlių agentūra, kad būtų kuriami tokie centrai“, – sako ji.

Kita vertus, teigia V. Kaluza, Vokietijoje pasigirsta visiškai naujų balsų: „Tarkim, iki šiol buvo diskutuojama tik apie tai, kad reikia paskirstyti pabėgėlius po visas ES šalis. Žemutinės Saksonijos ministras pirmininkas Stephanas Weilis jau pradeda kalbėti apie tai, kad reikia plano B – reikia pradėti galvoti visai apie kitas galimybes ir toliau galvoti, kaip reikėtų juos visus paskirstyti po Europą. Nors koks bus tas planas B, kol kas nėra labai aišku.“

Prancūzija antskrydžius Sirijoje pradės „ateinančiomis savaitėmis“

Prancūzijos gynybos ministras Jeansd-Yvesas Le Drianas pareiškė, kad jo šalis „ateinančiomis savaitėmis“ pradės antskrydžius prieš „Islamo valstybės“ (IS) pozicijas Sirijoje, praneša agentūra AFP.

„Kai tik turėsime vienareikšmiškai identifikuotus taikinius, surengsime atakas“, – sakė ministras trečiadienį radijo stočiai „France Inter“.

Prancūzijos karinės oro pajėgos nuo rugsėjo 8-osios rengia žvalgybinius skrydžius virš Sirijos.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as praėjusią savaitę paskelbė apie žvalgybinius skrydžius, kad pasirengtų galimiems oro smūgiams prieš IS Sirijoje.

Pirmadienio vakarą prezidentas pabrėžė, kad tokios atakos yra „reikalingos“. Panašiai antradienį kalbėjo ir premjeras Manuelis Vallsas. Tačiau sausumos dalinių operacijos galimybę jis atmetė.

Prieš metus Paryžius prisijungė prie JAV vadovaujamų antskrydžių Irake, tačiau jų galimybę Sirijoje tuo metu atmetė.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.