Viešai paskelbus šauktinių sąrašus buvo teigiama, kad radę savo pavardes šauktinių sąrašuose, bet negavę šaukimo pranešimo (jų siuntimas baigėsi vakar) asmenys turės patys susisiekti su Krašto apsaugos savanorių pajėgų regioniniais karo prievolės ir komplektavimo skyriais (RKPKS).
DELFI pasiteiravus Krašto apsaugos ministerijos (KAM), ar sklandžiai vyksta šis procesas, paaiškėjo, kad su minėtais skyriais susisiekė tik 8 proc. šauktinių.
Paskutiniai šaukimo pranešimai jaunuolius turėtų pasiekti per savaitę, tačiau, panašu, kad didžioji dalis šauktinių reaguoti į juos nėra linkę.
Paieškai gali būti pasitelkta ir policija
Savo ruožtu KAM perspėja, kad su tokiu jaunuolių elgesiu taikstomasi nebus. Jei būsimi šauktiniai neatsilieps iki šaukimo pranešimuose nurodyto laiko, jų gali būti imta ieškoti ir pasitelkiant policininkus.
„Neatsiliepusiems į šaukimus karo prievolininkams bus siunčiami šaukimo nurodymai per jų artimuosius, darbovietes, taip pat paieškai gali būti pasitelkta policija bei kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, LR diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos“, – patikino ministerijos atstovė Asta Galdikaitė.
Anot jos, negavusiems šaukimo nurodymų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu per savaitę nuo paskutinių šaukimo nurodymų išsiuntimo (birželio 11 d.), rekomenduojama susisiekti su RKPKS.
„Rekomenduojame karo prievolininkams susisiekti ir tuomet, jeigu jie negali atvykti šaukimo nurodyme nurodytu laiku, ir susitarti dėl kito atvykimo laiko“, – patikino ji.
Baudos sumokėjimas nuo tarnybos neatleis
Priešingu atveju – laukia baudos.
Už karo karo prievolininko pareigų nevykdymą gali būti paskirtos baudos administracinė bauda nuo 28 iki 289 eurų.
Už karo prievolininkų neatvykimą į privalomąją pradinę karo tarnybą be pateisinamos priežasties iki dviejų parų, gali būti paskirta nuo 144 iki 289 eurų administracinė bauda, o už vengimą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą – gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Nors viešoje erdvėje pasigirdo sakančių, kad baudos – ne tokios ir didelės, emigrantų minčių, kad, pavyzdžiui, pigiau – sumokėti baudą nei įsigyti lėktuvo bilietus į Lietuvą, A. Galdikaitė patikino, kad sumokėta bauda nuo karo prievolės neatleis.
Sumokėjęs baudą šauktinis vis tiek bus laukiamas tarnyboje.
Ragina bendrauti ir bendradarbiauti
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyr. specialistas Julius Židonis DELFI sakė, kad šaukimo pranešimuose yra nurodytas skirtingas laikas, iki kada šauktiniai turi pasirodyti RKPKS.
„Atvykimo laikas yra įrašytas pagal eilės numerį. Vieniems gali nurodyta atvykti birželio pabaigoje, kitiems – rugsėjo pabaigoje“, – sakė J. Židonis.
Jis patikino – jei šauktinis informuos apie aplinkybes, dėl kurių negali pasirodyti iki šaukimo pranešime nurodytos datos, baudžiamas jis tikrai nebus.
„Raginame šauktinius susisiekti su RKPKS, pranešti apie sunkumus, kurie iškilo. Atvykimo datą tikrai galima susiderinti – svarbu yra bendravimas ir geranoriškumas. Niekas iš karto nedalins nuobaudų, jei žmogus bendraus, tarsis“, – patikino jis.
KAM duomenimis, atlikti privalomąją karo tarnybą savo noru jau pasisiūlė 1813 savanoriai.
Į šauktiniams kilusius klausimus atsakė kariuomenės vadas
Atsakyti į šauktiniams kilusius klausimus savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ėmėsi ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.
Jis pripažino, kad viešojoje erdvėje vis dar pasitaiko nepasitenkinimo bei nepasitikėjimo atsitiktine karo prievolininkų atranka į privalomąją pradinę karo tarnybą. Anot J. V. Žuko, dažniausiai pateikiami keturi argumentai: reiktų šaukti tik savanorius; jei turi būti šaukiami, tai visi; jei turi būti šaukiami, tai pirmiausia bedarbiai ir tai, kad atsitiktinė atranka yra neskaidri.
Tačiau Lietuvos kariuomenės vadas su jais sutikti nėra linkęs.
„Pirmiausia norėčiau priminti, kad šalies gynyba yra kiekvieno šalies piliečio teisė ir pareiga, įteisinta LR Konstitucijoje. Sprendimus dėl Lietuvos kariuomenės struktūros ir komplektavimo, įskaitant piliečių šaukimą atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, priima politinė vadovybė (Seimas ir Prezidentas). Detalią šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarką yra patvirtinęs krašto apsaugos ministras“, – rašė jis.
Savanorių neužtenka
„Manantiesiems, kad į privalomąją tarnybą reikėtų šaukti tik savanorius, atsakau: jei savanoriškai ateinančiųjų tarnauti į Lietuvos kariuomenę būtų užtektinai, jei kariniuose vienetuose netrūktų profesinės karo tarnybos karių, iš viso nebūtų prireikę atnaujinti šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarkos. Būtų tinkama ir egzistavusi rezervo rengimo sistema, tik galbūt būtume ją labiau išplėtoję. Be to, nuo 2011 m. Karo prievolės įstatyme numatyta, kad į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia šaukiami jaunuoliai, kurie patys pareiškia norą atlikti tarnybą. Tik nesurinkus nustatyto skaičiaus savanoriškai atvykusiųjų atlikti karo tarnybos, toliau šaukiama privaloma tvarka.
Žinoma, galima sakyti, kad reikėjo daugiau investuoti į reklamą, į kariuomenės įvaizdžio ir tarnybos sąlygų gerinimą, bet, manau, visi suvokiate, kad per ekonominę krizę, lyginant su kitomis sritimis, dėl daugiausia nukentėjusio krašto apsaugos sistemos finansavimo tokie dalykai nukelti gana toli į prioritetų sąrašo pabaigą. Tuo laikotarpiu vos sugebėjome išlaikyti turimą personalą, infrastruktūrą, ginkluotę bei techniką, ką jau kalbėti apie „kažko“ plėtrą ar gerinimą“, – tikino jis.
Priimti visus nėra galimybės
Manantiesiems, kad turi būti šaukiami visi, J. V. Žukas tikino norintis pasakyti, kad šiuo metu Lietuvos kariuomenė tiesiog nėra pajėgi priimti tarnauti visų tinkamų tarnybai karo prievolininkų.
„Šauktinių ribiniai skaičiai (kasmet 3000–3500) buvo nustatyti preliminariai įvertinus dabartines mūsų galimybes pašaukti, atrinkti, priimti, apginkluoti, pamaitinti ir aprūpinti. Realybė parodė, kad ir šiuo metu nustatytas šauktinių skaičius mums yra šioks toks iššūkis: teko perskirstyti turimus finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius, iš naujo įvertinti infrastruktūros panaudojimo galimybes, prašyti padidinti civilių darbuotojų pareigybių skaičių ir kt.“, – rašė Lietuvos kariuomenės vadas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad skirtingus moterų ir vyrų karo prievolės atlikimo atvejus numato Karo prievolės įstatymas ir tai neprieštarauja Moterų ir vyrų lygių teisių įstatymo nuostatoms. Taip jis atsakė į kai kurių privalomosios tarnybos skeptikų vyrų pastabas, kad jei jau privalomai šaukiami jie, vienoda tvarka turėtų būti šaukiamos ir moterys.
„Beje, vienintelė Europos valstybė, kurioje į pradinę karo tarnybą privalomai šaukiamos ir moterys, yra Norvegija, tačiau ir šioje šalyje tokia tvarka įsigaliojo tik nuo šių metų“, – patikino jis.
Paaiškino, kodėl šaukia atsitiktine tvarka
J. V. Žukas pripažino, kad nemažai esama įsitikinusiųjų, kad šaukiama turėtų būti ne atsitiktine tvarka, kaip dabar, o pagal tai, pavyzdžiui, ar karo prievolininkas turi darbą, yra teistas, turi šeimą ir panašiai.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad atrankos į tarnybą metu toks karo prievolininkų skirstymas būtų ne kas kita, kaip Lygių galimybių įstatymo pažeidimas. Egzistuojanti tvarka užtikrina, kad visi LR piliečiai, nepaisant jų socialinio statuso ar padėties, turėtų lygias galimybes būti pašaukti atlikti savo pilietinę pareigą“, – patikino jis.
Pasak J. V. Žuko, atsitiktinės atrankos į privalomąją pradinę karo tarnybą metodas buvo pasirinktas todėl, kad šalyje nėra organizuojamas visuotinis šaukimas, o taikomas mišrus kariuomenės personalo komplektavimo modelis, tikrai ne atsitiktinai. Tokį atrankos metodą naudoja ir kitos šalys, taikančios mišrų kariuomenės modelį, pavyzdžiui, Danija, Estija.
Kviečia nebijoti tarnybos
Atrinktus ir potencialius šauktinius J. V. Žukas kviečia nebijoti tarnybos.
„Neabejoju, kad devyni mėnesiai, praleisti kariuomenėje, ne tik bus naudingi jums asmeniškai, bet ir prisidės prie valstybės saugumo stiprinimo. Savo ruožtu stengsimės, kad būtų tinkamos tarnybos sąlygos, kad tarnyba būtų turininga, reikalaujanti pastangų, bet visiems įveikiama. Primenu, kad per devynis tarnybos mėnesius turėsite dvejas savaitės trukmės mokamas atostogas, savaitgaliais būsite išleidžiami į namus, po pratybų ar užsiėmimų galėsite savarankiškai sportuoti, naudotis telefonais, internetu, biblioteka ir kt. Kitaip tariant, izoliuoti devyniems mėnesiams nuo šeimos, artimųjų ar nuo pasaulio tikrai nebūsite, tai tėra vienas iš sklandančių mitų, tobulėti tikrai nenustosite.
Kiek teko girdėti, didžioji dalis sklandančių mitų apie Lietuvos kariuomenę yra nepagrįsti konkrečiais faktais. Kyla jie iš nežinojimo, iš atsiminimų apie sovietinę kariuomenę ir jos kultūrą arba yra sukuriami tendencingai. Manau, akivaizdu, kad jei Lietuvos kariuomenėje būtų paplitę nestatutiniai santykiai ar tarnybos sąlygos būtų nepakeliamos, šiuo informacinės visuomenės laikotarpiu tai nuslėpti būtų faktiškai neįmanoma“, – vyraujančius mitus paneigė jis.
