Pasak teismo, priešingu atveju būtų neproporcingai apribota partijų asociacijos laisvė, kadangi teisė reorganizuotis ar jungtis yra politinės partijos (asociacijos) teisės laisvai tvarkyti savo vidaus reikalus turinio dalis.
Savo sprendimu LVAT atmetė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Darbo partijai skirtos 2013 metų antro pusmečio dotacijos - 1 mln. 771 tūkst. litų arba 492 tūkst. eurų.
Konservatoriai argumentavo, kad pinigai „darbiečiams“ nepriklausė, nes po susijungimo su Leiboristų partija buvo įregistruotas naujas juridinis asmuo, kuris rinkimuose nedalyvavo. Tuo metu valstybės finansavimą gauna tik tos partijos, kurios dalyvauja rinkimuose ir gauna atitinkamą rinkėjų pasitikėjimą.
LVAT pabrėžė, kad iš viešosios teisės kylančių teisių ir pareigų perėjimas po reorganizavimo veiklą tęsiančiam ar naujai sukurtam subjektui yra galimas, o kitoks teisinio reguliavimo dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo politinėms partijoms aiškinimas „iš esmės neproporcingai ribotų asociacijos laisvę“.
LVAT taip pat pažymėjo, kad galimybė politinei partijai po reorganizacijos perimti teisę į dalinį finansavimą valstybės biudžeto lėšomis nėra svetima ir kitų valstybių teisei.
Teismas atkreipė dėmesį ir tai, jog ankstesnės analogiškos situacijos buvo sprendžiamos tokiu pačiu būdu, pavyzdžiui, sprendimą apskundusiems konservatoriams 2008 metais buvo paskirta dotacija, nors Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys buvo nauja partija, susijungus Tėvynės sąjungai ir Lietuvos krikščionimis demokratams.
Žemesnės instancijos teismas buvo nusprendęs, kad dotacija partijai skirta neteisėtai, nes rinkimuose dalyvavusi buvusioji Darbo partija iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota 2013 metų gegužės 14 dieną, tad jos egzistavimas - pasibaigęs.
Šį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskundė ir Darbo partija, ir dotaciją skyrusi Vyriausioji rinkimų komisija. Darbo partija dotaciją nuo to laiko buvo gavusi jau kelis kartus.
Darbo partija 2013 metais susijungė su dukterine Leiboristų partija ir tuomet naujasis darinys buvo pavadintas Darbo partija (leiboristai). Dėl reorganizacijos, po kurios formaliai įsteigtas naujas juridinis asmuo, partijos atžvilgiu buvo nutraukta „juodosios buhalterijos“ byla, nors partijos vadovai buvo nuteisti dėl sukčiavimo. Vėliau rudenį Darbo partija (leiboristai) po susijungimo su Krikščionių partija grįžo prie senojo pavadinimo.
