„Sky News“ žurnalistų komanda vyko į atokius Rusijos kaimelius, kur aptiko neseniai supiltus trijų jaunų karių kapus. Ant visų kapų – po Rusijos gynybos ministerijos atsiųstą laidotuvių vainiką.
Antonas Savelijevas, Timuras Mamajusupovas ir Ivanas Kardapolovas mirė tą pačią dieną – 2015 metų gegužės 5 dieną.
Socialinė žiniasklaida trijų karių mirtį nedelsiant susiejo su internete skelbiamomis užuojautomis ir išsiaiškino, kur yra jų kapai.
Nustatyta, kad visi trys jauni rusai priklausė elitinių specialiųjų pajėgų 16-ajai brigadai, tačiau, žurnalistams susisiekus su jų baze, atstovai pareiškė nieko apie minėtuosius vyrus negirdėję.
Pirmasis kapas aptiktas nedidelėse kapinėse Rusijos pietiniame Tambovo regione, vos už kelių kilometrų nuo tos vietos, kur yra 16-osios specialiųjų pajėgų brigados bazė. A. Savelijevas mirė likus savaitei iki 21 gimtadienio. Įrėmintoje nuotraukoje jaunuolis vilki desantininko uniformą – tokias turi visi 16-osios brigados kariai. Socialiniame tinkle įkeltoje nuotraukoje vaikinas pozuoja prie 16-osios brigados memorialo.
Ant A. Savelijevo kapo – vainikas, papuoštas juosta su užrašu „Tėvynės gynėjui – nuo Rusijos Federacijos gynybos ministerijos“. Kitus vainikus puošia užrašai „Nuo draugų“ ir „Brigados vadovybės“.
Šeimą pažįstanti vietos gyventoja žurnalistams sakė, kad A. Savelijevas „mirė kaip didvyris“, tačiau prisistatyti, baimindamasi galimų pasekmių, nepanoro.
„Jie buvo pasiųsti į Rostovą, o vėliau į Ukrainą. Ukrainoje viskas daroma labai tyliai. Kur tiksliai, nežinojome, bet tikrai kažkur ten. Aišku, dėl jo mirties kalta Ukraina. Gėda, kad mūsų vyrai miršta ne už savo tėvynę“, – teigia kalbinta rusė.
Toliau žurnalistai keliavo į Ufą vidurio Rusijoje, iš ten – į Tatarstano respubliką, kur gyveno T. Mamajusupovas. Jo kapas stulbinamai panašus į Antono – toks pat vainikas, atsiųstas Rusijos gynybos ministerijos, toks pats vadovybės siųstas vaikinas, ta pati mirties data.
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtose nuotraukose Timuras pozuoja su specialiųjų pajėgų vėliava ir už karinę operaciją Kryme praeitais metais gautu medaliu. Ir visai nesvarbu, kad tuomet Rusija karinės operacijos pusiasalyje faktą atkakliai neigė.
Kitoje nuotraukoje Timuras pozuoja su „Luhansko liaudies respublikos“ vėliava, visai šalia – separatistų Rytų Ukrainoje naudojama šarvuota pėstininkų mašina.
Timuro motina „Sky News“ sakė, kad apie sūnaus mirtį ją informavo kariuomenės atstovai, sakė, kad sūnus žuvo „Šiaurės Kaukaze“, tačiau tikslios vietos nenurodė.
Rusijos žiniasklaidoje apie trijų jaunų karių mirtį neužsiminta nė žodeliu. Kaip vandens į burną prisisėmė tyli ir vietos separatistai, kurie karių mirtimis galėjo pasinaudoti kaip veiksmingu propagandos įrankiu.
Guzel Mamajusupova teigia nerimavusi, kad jos sūnaus neišsiųstų į Ukrainą. Prisiminė sūnaus žodžius, kad, esant reikalui, ten vyktų.
„Kai buvo grįžęs atostogų, sakiau jam – jeigu išsiųs į Ukrainą, pranešk. Jis atsakė: „Mama, jeigu mane išsiųs į Ukrainą, vyksiu, neatsisakysiu ir nebandysiu išsisukti, tačiau būtinai pranešiu“. Kaip jau galite įtarti, nepranešė“, – sako moteris.
Tinklaraštininkas iš Rusijos Ruslanas Levievas buvo vienas iš tų, kurie iniciavo tyrimą dėl minėtųjų trijų jaunų rusų mirties. Jo žmonės pirmieji susisiekė su žuvusiųjų artimaisiais.
„Dauguma Timuro ir Ivano artimųjų ir draugų socialinėje žiniasklaidoje rašė, kad jie žuvo kare. Visi puikiai žinome, kad šiuo metu Šiaurės Kaukaze nevyksta joks karas, jokia antiteroristinė operacija. Vyksta tik vienas karas, ir vyksta jis Rytų Ukrainoje“, – tvirtina R. Levievas.
R. Levievui ne kartą grasinta. Žurnalistams jis parodė laidotuvių vainiko su juosta, kurioje užrašytas jo vardas, nuotrauką. Nepaisydamas grasinimų, tinklaraštininkas ir toliau daro tai, kas jam atrodo teisinga.
„Norime žmonėms parodyti, kad mūsų valdžia meluoja net savo kariams, kad juos palieka likimo valiai, tiek patekusius į nelaisvę, tiek žuvusius“, – teigia R. Levievas.
Trečiasis karys I. Kardapolovas kilęs iš nedidelio kaimelio, esančio prie sienos su Kazachstanu. Istorija vėl kartojasi – ta pati mirties data, tas pats vainikas nuo Rusijos gynybos ministerijos. Kaimelis įsikūręs tokioje atokioje vietoje, kad iš pradžių apie Ivaną nepavyko nieko sužinoti.
Nepaisant to, vienas vietinis perskaitė apie vaikino mirtį R. Levievo tinklaraštyje ir nusprendė pasidomėti.
Vietos gyventojas pasakojo, kad žuvusio kario brolis jam sakęs, esą laidotuvėse dalyvavo Federalinio saugumo tarnybos pareigūnai, jie prašė gedinčiųjų nusivilkti uniformas. Nepaisant to, kovos draugai atsisakė tai padaryti ir draugą į paskutinę kelionę išlydėjo vilkėdami uniformas.
Patikrinti šio pasakojimo autentiškumo žurnalistams nepavyko.
Ivano šeima pasakojo, kad jiems pranešė, esą vaikinas žuvo Šiaurės Kaukaze, tačiau konkreti vieta neįvardyta. Net keli vaikino draugai patvirtino, kad jis žuvo Ukrainoje.
Dmitrijaus vardu prisistatęs vyras sakė: „Jo dukterėčiai pasakė, kad jis buvo Ukrainoje, ten ir žuvo. Atėjo pranešimas apie mirtį, pareigūnas jį atnešė tiesiai į namus“.
Kitas vietinis sakė, kad Ivanas žuvo Donbase – regione, kontroliuojamame prorusiškai nusiteikusių separatistų. Sakė, kad laidotuvėse dalyvavo desantininkų, tačiau pats Ivanas priklausė „specialiosioms pajėgoms“.
Visose trijose vietose vietiniai sakė, kad jauni kariai „žuvo kaip didvyriai“. Jeigu taip ir buvo, jeigu jie padėjo galvas kovodami tėvynėje, o ne Ukrainoje, kodėl šalies valdžia nė žodeliu neužsimena apie netektį?
Jeigu tie vyrai paliko kariuomenę ir tuo metu neatliko tarnybos, kodėl Rusijos gynybos ministerija atsiuntė laidotuvių vainikų?
Žurnalistai apie trijų karių mirtis pateikė klausimų Federalinei saugumo tarnybai, tačiau atsakymo taip ir negavo.
Rusijos valdžios žmonės, įskaitant ir patį prezidentą, ir toliau tvirtina, kad Ukrainoje Rusijos karių nėra ir kad ten esantys rusai yra „savanoriai“.
Be to, V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Rusijos karių mirtys „specialiųjų operacijų“ metu yra įvardijamos kaip valstybinė paslaptis.
