„O ką čia aiškintis, jeigu tų duomenų nėra, jeigu jie neegzistuoja?“ – išgirdęs teismo nutartį, kuria byla buvo grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sakė E. Karalius.
Jį Vilniaus apygardos teismas buvo išteisinęs dėl neteisėto praturtėjimo, tačiau šį nuosprendį kasacine tvarka skundė Generalinė prokuratūra.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje būtina išsiaiškinti, ar E. Karalius pinigus turtui nėra gavęs iš nusikalstamos veikos. Kad jis galėjo gauti pinigų iš savo tėvo, esą teisme nepaneigė ir pats E. Karalius.
Kaip pabrėžė teisėjų kolegijos pirmininkas Eligijus Gladutis, teismas negali būti tik pasyvus stebėtojas byloje, jis gali atlikti aktyvius veiksmus ar tai įpareigoti atlikti prokuratūrą. „Šiuo atveju byloje labai mažoje apimtyje buvo pateikta medžiaga apie galimas sąsajas, o kad jos būtų išsiaiškintos, teismas turėjo rinkti papildomus duomenis ar tai įpareigoti prokurorus“, - pažymėjo jis.
„Byloje yra duomenų apie E. Karalius tėvo V. Karaliaus galbūt nusikalstamus ryšius ir nusikaltimų darymą, ankstesnius teistumus, taip pat apie E. Karaliaus ir V. Karaliaus dalyvavimą Česlovui Daugėlai (buvusiam Alytaus merui – aut. past.) perkant nekilnojamąjį turtą, – pažymėjo teismas. – Teismo posėdyje apklausiamas teisėjo E. Karalius nepaneigė gaudavęs lėšų iš tėvo. Šios ir kitos aplinkybės gali būti svarbios sprendžiant, ar pajamos kaltinime nurodytam E. Karaliaus turimam turtui įgyti galėjo būti gautos iš tuo metu pagal įstatymą nusikalstamos veiklos ir išteisintasis tai žinojo ar galėjo žinoti. Tačiau V. Karaliaus galimos sąsajos su šios bylos nagrinėjimo dalyku teismų taip ir liko netirtos, o to išsamiai neištyrus, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog minėtos sąsajos tėra prielaida.“
Teisėjai taip pat pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms, prokurorams.
„Todėl jei apeliacinio skundo teisingam išnagrinėjimui reikalingi papildomi duomenys, teismas turi galimybę juos gauti, laikydamasis taisyklės, kad atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas“, – pažymėjo teismas.
„Gerbiu teismo sprendimą, jis yra toks, koks yra, aišku, su juo nesutinku – šiek tiek keistai atrodo situacija, kai teismas įpareigoja aiškintis tai, ko nėra ir neįmanoma išsiaiškinti, ir pasitaisyti prokuratūrą, – sakė E. Karalius. – Byloje yra atsakyti visi klausimai – mano iniciatyva buvo pakviestas liudyti tėvas, jis paaiškino, aš paaiškinau, iš kur gavau lėšas. Visada neigiau, kad pinigai buvo gauti iš tėvo – jis dar tik teisiamas ir pirmoje instancijoje, tai kaip galima sakyti, kad buvo padarytas nusikaltimas. Yra aiški pinigų kilmė, šaltiniai, todėl nežinau, ką dar čia aiškintis.“
E. Karalius iš pradžių buvo nuteistas, bet po to išteisintas dėl to, kad nuosavybės teise turėjo didesnės nei 500 MGL vertės turtą: beveik 1,8 mln. eurų vertės žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, 200 tūkst. Eur vertės negyvenamąsias patalpas ir 15 tūkst. Eur vertės „Mercedes Benz C220“ automobilį.
